Aristotelio priežasčių teorija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Diagrama, vaizduojanti keturias stalo priežastis (nuo viršutinio kairiojo kampo pagal laikrodžio rodyklę: materiali – mediena, tikslinė – valgymas, veikiamoji – medžio apdirbimas, formali – projektas)

Aristotelio priežasčių teorija – Aristotelio teorija, pagal kurią būtybių priežastys skirstomos į keturias rūšis: formalią, materialią, tikslinę ir veikiamąją.[1]

Formali priežastis, atsakanti į klausimą „Kas?“, yra būtybės forma.[1] Pavyzdžiui, namo atveju tai būtų forma, atitinkanti statybos planą.[1]

Materiali priežastis, atsakanti į klausimą „Iš ko?“, yra materija.[1] Pavyzdžiui, namo atveju tai būtų statybinės medžiagos.[1]

Tikslinė priežastis, atsakanti į klausimą „Kam?“, yra tikslas, dėl kurio būtybė egzistuoja.[1] Pavyzdžiui, namo atveju tai būtų buvimas buveine, dėl kurio jis yra statomas.[1]

Veikiamoji priežastis, atsakanti į klausimą „Kam veikiant?“, yra tai, kas sukuria būtybę.[1] Pavyzdžiui, namo atveju tai būtų statybininkai.[1]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 1,5 1,6 1,7 1,8 Arno Anzenbacher „Filosofijos įvadas“, Vilnius, ALK, „Katalikų pasaulis“, 1992