Arafato kalnas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Arafato kalnas hadžo metu

Arafato kalnas (arab. جَبَل عَرَفَات = Jabal ‘Arafāt) ir Pasigailėjimo kalnas (arab. جَبَل ٱلرَّحْمَة = Jabal ar-Rahmah) – uolėta granito kalva Arafato plynaukštėje, apie 21 km atstumu į rytus nuo Mekos Saudo Arabijoje, hadžo piligrimystės vieta.

Musulmonai tiki, kad ant Arafato kalno Mahometas pasakė savo paskutinį pamokslą. Taip pat tikima, kad ant šios kalvos Dievas atleido Adomui ir Ievai už jų nusidėjimą Rojuje, tad kalva dar vadinama „Pasigailėjimo kalnu“. Hadžo metu musulmonai keliauja iš Minos iki Arafato kalno, kur meldžiasi, medituoja ir prašo nuodėmių atleidimo iš Dievo nuo vidurdienio iki saulėlydžio. Musulmonai tiki, kad po maldų jie tampa apvalyti nuo nuodėmių ir hadžas yra nepilnai atliktas neaplankius kalno. Kasmet prie jo susirenka apie 2 mln. piligrimų.[1]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Anne Geldart. Islam, 1999