Aptarimas:Skersinė moda

Straipsnio aptarimas iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

1) Nematau priežasties, kodėl straipsnis priskirtas prie nepilnų. Mano akimis, jis užbaigtas, ar Jus, Andriau, žadate jį papildyti?

2) Pakeitus apibrėžimą iškrenta visa eilė skersinių modų, galimų fizikoje:

a) Laisvos erdvės skersinės modos: Beselio ir Gauso pluoštai, Matje ir Gauso pluoštai, paraboliniai pluoštai, hypergemetrinės modos.

b) Laisvos anizotropinės terpės modos: vektoriniai aukųčiau minėti pluoštai.

c) Sudėtingesnės dispersijos bangų lygčių modos.

--Xgrayz 00:13, 2008 birželio 8 (EEST)

Straipsniui buvo uždėta "stub" žymė paties straipsnio autoriaus, aš tik papildžiau elektromagnetizmo stubu, nes tai nėra vien optikos terminas. O straipsnis dar nebaigtas, mat aprašytos tik lazerio modos, o kur mikrobangos?. Antra, aš apibrėžimo visiškai nepakeičiau, tik perdėliojau tuos pačius žodžius, gal geriau pirma įsiskaitykit labiau, tada darykit išvadas :) – Andrius // 00:27, 2008 birželio 8 (EEST)
Su pastaba dėl optikos stub sutinku: nenuėmiau. Vienok, teiginys, kad aprašytos vien tik lazerio modos yra neteisingas. Kaip žinia, optiniame diapozone metalai yra prasta medžiaga bangolaidžiams (dielektrinės skvarbos menamojoje dalyje laidumas nebedominuoja), todėl elektrodinamikoje terminas "bangolaidis" yra taikomas elektromagnetinėms bangoms, kurių bangos ilgiai yra santimetrų eilių, tai būtų mikrobangos (radiobangos). Kuomet kalbama apie bangas optiniame diapozone, vartojamas terminas "šviesolaidis". Tiesa, mikrobangų diapozone dielektrinis bangolaidis nėra vadinamas šviesolaidžiu. Žodžių dėlionės sveikintinos tol, kol nekinta prasmė. Na, bala nematė. Fizikinė/matematinė lietuviškos vikipedijos dalis yra gan prastos būklės, tad pamirškim. Kokybiškas tekstas yra imlus laikui, bet dėkui už pastangas.--Xgrayz 00:45, 2008 birželio 8 (EEST)
Kartoju, prasmė juk visiškai nepakito. Atvirkščiai, jūsų galbūt netyčinė skyrybos klaida buvo iškreipusi paaiškinimą :) Be to, aš vis dar nesutinku, kad straipsnis pilnas: tiek, kiek parašyta apie lazerio modas, panašiai galima parašyti ir apie mikrobangų modas bangolaidyje (atskiram skyrelyje). Reiškia straipsnis pakankamai nepilnas. – Andrius // 10:09, 2008 birželio 8 (EEST)

Andriau, ką Jūs vadinate mikrobangų modomis ir lazerio modomis? Koks, Jūsų nuomonė, yra skirtumas tarp šių sąvokų? Straipsnio tema yra skersinių modų sąvoka. Mano kukliomis žiniomis, jokio skirtumo tarp aukščiau minėtų sąvokų straipsnio kontekste nėra. Vienintelis skirtumas tarp metalinio ir dielektrinio bangolaidžio yra kraštinės sąlygos, kurios skersinių modų egzsitavimo fakto nepakeičia. Jei Jus abejojate mano kompetencija, kaip diplomuoto fiziko ir universiteto dėstytojo, siūlau pavartyt mokslinius šaltinius:

  • Stratton J.A. Electromagnetic Theory (MGH, 1941)
  • Jackson J.D. Classical electrodynamics (3ed., Wiley, 1999)(ISBN 047130932X)
  • Kawano K., Kitoh T. Introduction to optical waveguide analysis (Wiley, 2001).
  • М.Б. Виноградова, О.В. Руденко, А.П. Сухоруков Теория волн (МОСКВА, «НАУКА», 1979)
  • Kybartas V., Šugurovas V. Elektrodinamika (Vilnius, Mokslas, 1977)

Pradėsiu argumentų dėstymą nuo teorinės elektrodinamikos grandų: Stratton J.A. Electromagnetic Theory (MGH, 1941), pp. 524-526. Skyrius PROPAGATION ALONG A CIRCULAR CYLINDER nagrinėja šią situaciją:

"A circular cylinder of radius a and infinite length is embedded in an infinite homogeneous medium. The propagation constant of the cylinder is , that of the external medium . No restriction is imposed as yet upon the conductivity of either. "

Taigi, uždavinys yra spreniamas bendru atveju, o sklidimo konstantą randame iš lygties: "Expansion of this determinant leads to the transcendental equation, whose roots are the allowed values of the propagation factor h and so determine the characteristic or natural modes of propagation."

Skirtumas tarp metalo ir dielektriko yra elektrinis laidumas. Metalų laidumas yra didelis, dielektrikų mažas: "One will observe from (6) that if the conductivity is finite, a superposition of electric and magnetic type waves is necessary to satisfy the boundary conditions, except in the symmetrical case n = 0. The field is not transverse, with respect to either the electric or the magnetic vector. If, however, the conductivity of either medium is infinite, the boundary conditions can be fulfilled by either a transverse magnetic or a transverse electric field."

Tą patį teigią ir Jackson J.D. Classical electrodynamics (3ed., Wiley, 1999), 8 skyrius Waveguides, Resonant Cavities, and Optical Fibers. Apie metalinius bangolaidžius: "Before considering the kinds of field that can exist inside a hollow cylinder, we take note of a degenerate or special type of solution, called the transverse electromagnetic (ТЕМ) wave. This solution has only field components transverse to the direction of propagation." p.358.

"Since the boundary conditions on and are different, the eigenvalues will in general be different. The fields thus naturally divide themselves into two distinct categories: Transverse Magnetic (TM) Waves Transverse Electric (ТЕ) Waves The designations "electric (or E) waves" and "magnetic (or H) waves" are sometimes used instead of TM and ТЕ waves, respectively, corresponding to a specification of the axial component of the fields. The various TM and ТЕ waves, plus the ТЕМ wave if it can exist, constitute a complete set of fields to describe an arbitrary electromagnetic disturbance in a waveguide or cavity." p.359

Apie šviesolaidžius: "Our first observation is that, in contrast to ideal metallic guides, the equations for Ez and Hz are coupled. In general there is no separation into purely ТЕ or TM modes. Only if the fields have no azimuthal variation are these right-hand sides zero; only in such circumstances are there separate ТЕ and TM modes. The equations are coupled, unless the fields are independent of azimuth. The modes with both Ez and Hz nonzero are known as HE or EH hybrid modes.

Stratton J.A. Electromagnetic Theory (MGH, 1941), Skyrius PROPAGATION ALONG A CIRCULAR CYLINDER teigia: Atsižvelgus į baigtinį metalų laidumą, kiekvienai modai egzsituoja maži pataisos nariai, tad bendru atveju ir metalinio bangolaidžio modos yra hibridinės: "In practice the conductivity of a metal, while not infinite, is yet so very large that the cylinder functions in such a region can be replaced by their asymptotic representations. It is then found that in each possible mode, either a transverse electric or transverse magnetic wave predominates. A small component of opposite type which spoils the transversality may be considered a correction term taking account of the finiteness of the conductivity."

Tokiu būdu, anot klasikinių elektromagnetizmo šaltinių, skirtumo tarp skersinių modų šviesolaidyje ir metaliniame bangolaidyje nėra. Prašau Jus pateikti savo teiginių šaltinius, priešingu atveju Jus prieštaraujate man visiškai neargumentuotai. --Xgrayz 13:32, 2008 birželio 8 (EEST)

Jūs nesuprantate, ką noriu pasakyti. Jūs kaip pavyzdį straipsnyje pateikiate lazerio modų nagrinėjimą. Bet kodėl būtent lazerio (galima suprast - jūsų sritis lazeriai ir en.wiki yra tik apie tai parašyta). Tačiau kodėl nėra pavyzdžio mikrobangoms? Nes atminkit, kad čia enciklopedija ne studentams ar mokslininkams, o visiems, todėl daugelis šio straipsnio net nesupras perskaitę toliau TE, TM ir TEM apibūdinimo. O kaip pavyzdys pateiktas tik lazerio modos, jų sprendiniai. O kuo nusikalto mikrobangos? Ten gi pagal kitas kraštines sąlygas ir kitokia modų sprendinių forma. Štai ką aš noriu pasakyti. Tuo jis ir nėra pilnas, kad pateikiamas tik vienas pavyzdys.
Jūsų kopetencija aš visiškai neabejoju, man iki tokio lygio dar dauk kalnų nugriaut. Aš kartoju, kad aš niekur jokių sąvokų pakeisti nenoriu ir nė neketinu, juoba niekur neaiškinau kažko kitko apie skersines modas. Aš tik teigiu, kad straipsnis neišbaigtas tol, kol neaprašytas pavyzdys mikrobangoms, nes nesuprantu, kuo lazeris toks išskirtinis, kad tik jis vienas gali puikuotis straipsnyje. Nes tokiu atveju tada galima iš bendro straipsnio išmesti dalį apie lazerio modas iš bendro straipsnio ir perkelti į atskirą, kad nekiltų tokia diskusija. Tuomet straipsnis tiesiog ir užsibaigtų paskuiniu sakiniu prieš šį skyrelį :) Gal dabar aiškiau, ką norėjau pasakyt? – Andrius // 17:48, 2008 birželio 8 (EEST)

Andriau, pradėkime nuo sąvokų. Busiu griežtai kaip per egzaminą:

  1. Sąvokos lazerio moda, griežtai tariant, fizikoje nėra. Egzistuoja geometrinės sistemos, šiuo atveju, lazerio optiniaus rezonatoriaus moda. Patalpinę į optinį rezonatorių netiesinį kristalą, gautume parametrinį osciliatorių (http://en.wikipedia.org/wiki/Parametric_oscillator), kurio spinduliuotė būtų aprašoma Lagero ir Gauso bei Ermito ir Gauso funkcijomis. Tuo būdu, nuo įrenginio nutolęs stebėtojas negalėtų pasakyti ar tai lazerio ar kito prietaiso modą. Jūsų vartojamas terminas neturi fizikinės prasmės (nebent kaip žargonizmas)
  2. Sąvokos mikrobangų moda taip pat fizikoje nėra. Egzistuoja tam tikros struktūros modos, šio atveju metalinės tam tikros pjūvio formos ertmės modos. Jei bus žmogaus sukurta medžiaga, pasižyminti tuom pačiom sąvybėmis optiniame diapozone, kaip ir metalai mikrobangų diapozone, gausite tas pačias modas.
  3. Lazeris kaip pavyzdys pateikiamas angliškoje vikipedijoje, mano galva, būtent todėl, kad tos skersinės modos yra būdingos ne tik optiniam rezonatoriui, bet ir kitoms sistemoms. Jūsų teiginys neatspindi objektyvios fizikinės situacijos, kadangi tiek šviesolaidyje, tiek bangolaidyje yra įmanomos tos pačios modos, kurias Jus laikote įmanomomis tik lazerinėje sistemoje, vadindami jas lazerio modomis: a) Šiame darbe nagrinėjamos Jūsų klaidingai vadinamos lazerio modos laisvoje (jokių veidrodžių) erdvėje: Propagation of Airy-Hermite-Gaussian waveguide modes in free space, Jonathan G. Grossman, Lee W. Casperson, Oscar M. Stafsudd, and Leroy V., Jr. Sutter Applied Optics, Vol. 23, Issue 1, p. 48, http://www.opticsinfobase.org/viewmedia.cfm?uri=ao-23-1-48&seq=0 b) Šiame darbe nagrinėjamos Jūsų klaidingai vadinamos lazerio modos metaliniame (t.y. mikrobangų diapozone) bangolaidyje: Cylindrical Gaussian-Hermite modes in rectangular waveguide resonators, L. R. Elias and J. C. Gallardo Appl. Phys. B: Lasers and Optics, Volume 31, Number 4, 1983, p.229.
  4. Griežtai tariant, skersinės modos yra būdingos bet kokiam bangų procesui: elektromagnetinėms bangoms, akustinėms (skersiniai fononai) bangoms, elektronų bangoms kristaluose, gravitacinėms bangoms, tikimybės tankio bangoms, superstygoms ir t.t. Negalima tos sąvokos sieti su siaura sritimi. Jūsų situacijos įsivaizdavimas yra klaidingas: mikrobangos niekaip nuskriaustos nėra.
  5. Griežtai tariant, didžioji dalis lietuviškos Wiki fizikos ir matematikos straipsnių daro gėdą enciklopedijos sąvokai: sąvokos apibrėžtos mokyklinio vadovėlio lygyje, sąvokos klaidingos, nepilnos. Atkreipiau demėsį į lietuvišką Wiki tuomet, kai susiduriau su pavojingu reiškiniu: studentai egzamino metu pateikdavo citatas iš lietuviškos Vikipedijos, kurios fizikinė realybė buvo klaidingai aprašoma. Peržiūrėjęs atomo ir optikos fizikos straipsnius pašiūrpau. Manau, kad pradiniame etape užtektų pritempti straipsnius bent iki angliškosios dalies lygio, tik su tokia sąlyga ši puslapį galima vadinti enciklopedija.
  6. Man nesuvokiamas Jūsų vienas kitam prieštaraujantys norai a) perspjauti lietuviškoje Vikipedijoje angliškąją b) palikti tekstus mokykliniame lygyje. Norėčiau išgirsti lietuviškos Vikipedijos administratorių požiūrį į Jūsų pastabą apie "enciklopediją ne studentams ar mokslininkams, o visiems". Anot angliškos dalies įstatų nematau jokio turinio ribojimo: http://en.wikipedia.org/wiki/Wikipedia:About

"Visitors do not need specialized qualifications to contribute, since their primary role is to write articles that cover existing knowledge; this means that people of all ages and cultural and social backgrounds can write Wikipedia articles... Anyone is welcome to add information, cross-references or citations, as long as they do so within Wikipedia's editing policies and to an appropriate standard."

Kaip matote, nėra teigiama, kad Vikipedija gali būti per sunki. Dar daugiau: http://en.wikipedia.org/wiki/Reliability_of_Wikipedia --Xgrayz 19:19, 2008 birželio 8 (EEST)

Diskutuoju su srities specialistu, bet toks jausmas, kad kalbu su siena. Aš nebesikartosiu to, ką pasakiau jau kelis kartus, nusibodo. Jūs žvelgiat sudėtingai į vissą reikalą, aš - paprasčiau. Frazė "enciklopediją ne studentams ar mokslininkams, o visiems" nereiškia ribojimo rašytojams. Iš kur jūs ištraukėt? Kažkaip savaip interpretuojat. Šituo sakiniu aš sakiau, kad pateikti informaciją, kartoju - pateikti - informaciją reikia taip, kad suprastų kuo daugiau žmonių. Aš nesakiau, kas gali tokią informaciją pateikti. Keistai skaitot komentarus, nesupykit :)
Antra - kur aš norėjau palikti tekstus mokykliniame lygyje? Kažkaip to nepastebėjau. Vėlgi - mestas kaltinimas ar priekaištas kone iš piršto laužtas.
Trečia - jūs taip pat prieštaraujate pats sau: "Sąvokos lazerio moda, griežtai tariant, fizikoje nėra", o straipsnyje net skyrius taip pavadintas. Aš prie to nekimbu, suprantu, kas tuo pasakoma, bet, gal argumentuokit ne taip "karštai" :).
"didžioji dalis lietuviškos Wiki fizikos ir matematikos straipsnių daro gėdą enciklopedijos sąvokai" - su jumis visiškai sutinku. Juk Vikipediją čia pildo tik iniciatyvių žmonių grupelė. Gerai, kai straipsniai verčiami iš anglų kalbos wiki, bet daug yra nukabintų velnias žino iš kur. Dėkuidie, prie enciklopedijos vystymo prisijungė bent vienas kompetetingas specialistas. To seniai reikėjo.
Dėl pavyzdžių išlieku tos pačios nuomonės ir laikau straipsnį nepilnu - tai priklauso nuo kiekvieno naudotojo. Straipsnis gali būti su be pavyzdžio, su vienu pavyzdžiu, su dviem pavyzdžiais, su daugeliu pavyzdžių. Aš, savo ruožtu, noriu matyti šiame straipsnyje daugiau pavyzdžių. Ir prašau jūsų dirbtinai nekurti įvaizdžio, jog aš kažką neva noriu parašyti kitaip, negu yra iš tikro apie skersines modas. Dėkui. – Andrius // 19:42, 2008 birželio 8 (EEST)
Andriau, enciklopedijos neprivalo būti suprantamos visiems, jos privalo pateikti specialisto požiūrį. Priešingu atveju, popierines enciklopedijas galėtų rašyti Jūsų minėti visi. Enciklopedijos vertė nėra akivaizdžios tiesos, o plati ir išsami informaciją. Ką gi Jus turėjote omeny, parašęs teiginį, kad Vikipedija, Jūsų manymu, nėra studentams ir mokslininkams, o yra neaiškiems visiems? Natūralios interpretacijos būtų: a) draudimas rašyti tekstus, b) tūrinio ribojimas. Negražu, numetus neapgalvotą frazę, jos išsižadėti. Jei Jus rašydamas turite kitą prasmę, būtina formuluot sakinius taip, kad ta minėtoji prasmė būtų akivaizdi. Kas dėl pateikimo, garantuoju, kad tokių dalykų, kaip kvantinė mechanika, suprantamai visiems patekti neįmanoma. Galu gale tai mokslą populiarinančios literatūros autorių duoną. Populiarizacija kenkia prasmei.
Antra - kur aš norėjau palikti tekstus mokykliniame lygyje? Kažkaip to nepastebėjau. Vėlgi - mestas kaltinimas ar priekaištas kone iš piršto laužtas. Palaukit, ką tik norėjote enciklopedijos visiems. Baikit negražius dalykus, atrodote nerimtai.
Pasikartosiu, pradžiai aš apsiriboju vertimu iš angliškos Vikipedijos. Mano manymu, geriau turėti gal nevisai korektišką (ko gero, anglų studento rašytą) tekstą, nei jokio teksto. Stub žymę uždėjau laikinai, kol tvarkiau straipsnį. Kadangi angliškas tekstas tos žymės neturi, nematau prasmės dėti šios žymės lietuviškame variante. Nematau Jūsų poelgio (EM-stub) prasmės po šios diskusijos. Gal klystu ir Jus žadate papildyti tą straipsnį? Jei ne, Jūsų elgesys absurdiškas.
Jokio prieštaravimo su savo teiginiais nematau. Jus pradėjote diskusiją apie straipsnio pilnumą, aš replikavau, kad Jūsų pateikta pilnumo vizija nėra korektiška, o kritika - nepagrįsta. Niekur nevertinau savo varianto kaip idealaus, jis tiesiog atitinka angliškąjį. Vikipedijoje yra pakankamai klaidų, o aš neturiu tiek laisvo laiko tam, kad tobulinčiau vieną straipsnį. Tai, jei norit, yra kompromisas. Korektiškų fizikine prasmė ištraukų ir iliustracijų iš savo skaidrių bei VU leidyklos išleistos metodinės priemonės dėti nenoriu. Kopijuoti iš knygų taip pat vengiu, galu gale tai autorinių teisių klausimas. Būčiau dėkingas, jei Jus vertintumėt svetimą darbą, kaip aš vertinu Jūsų bandymus pildyti stygų teorijos puslapius, nors didžiajai daliai taip pat galėčiau lengva ranka priskirt stub žymę.
Dėkodamas supratimą ir laukdamas bendradarbiavimo --Xgrayz 20:42, 2008 birželio 8 (EEST)
Na, diskusija linksta link beprasmybės, šiaip, net nesupratau, kodėl ji atėjo iki tokio lyfio vien dėl kažkokios nelemtos stub žymės. Pabaigai tepasakysiu tik tiek - nebaigtumo žymę dėdamas asmuo neprivalo vėliau papildyti straipsnį. Jis tiesiog mano, jog straipsnis dar gali būti pakankamai papildytas (ne šiaip kelios korekcijos). Ir patikėkit, jūsų darbą aš tikrai vertinu. Juk jau minėjau, jog tokių žmonių kone mirtinai reikia Vikipedijai ir tik džiaugtis telieka, kai dėstytojas ir mokslininkas imasi ją pildyti ir koreguoti - automatiškai kyla straipsnių kokybė. Tad, galų gale, pamirškim šitą savotišką nesusipratimą, nes čia kažkaip tiesiog nesusišnekėjom.
P.S. Beveik visiems stygų teorijos straipsniams yra uždėta nebaigtumo žymė. O tiems keliems "baigtiems" uždėta žymė nepakenktų, tačiau dar labiau išplėstas straipsnis tiesiog būtų sunkiau įkandamas "paprastam mirtingajam" :) – Andrius // 23:58, 2008 birželio 8 (EEST)
Tai asmeninės pozicijos klausimas. Nebaigtumo žymė įpareigoja suvokti nebaigtumo faktą. Suvokimas siejasi su supratimu, ko trūksta straipsniui. Lieka tik vienas žingsnis - ištaisyti ir papildyti. Numestas darbas garbės nedaro. --Xgrayz 00:59, 2008 birželio 9 (EEST)

Tai dabar... dėl ko čia iš tikrųjų tas ginčas? Šiaip tai peržvelgus straipsnį vaizdas toks, kad skyrių „Lazerio modos“ reikėtų išskaidyti. Kiek suprantu, viena dalis galėtų būti „Modos esant cilindrinei simetrijai“, kita - „Modos, esant stačiakampei simetrijai“ (gal kaip nors galima apjungti į „Atskiri atvejai“ ar pan., gal pridėti išvedimus ir perkelti į Vikiknygas), trečia - „Modų taikymas“, kurioje jau galėtų būti „Taikymas lazeriuose“ ir t.t. Nes dabar yra ilgas aprašymas apie tai, kaip tas modas rasti, o „problemos aktualumo“ - kam tie skaičiavimai naudojami (tik straipsnų rašymui, ar, tarkim, ir lazerių projektavimui?) - taip ir nėra... --Martynas Patasius 20:06, 2008 birželio 8 (EEST)

Martynai, straipsnis yra išverstas iš anglų varianto. Ginčas kylo dėl to, kad anglų variantas nėra stub, o lietuviškam gerb. Andrius uždėjo EM-stub. Gerb. Andriaus pateikta fizikinė žymės atsiradimo argumentacija yra silpnoka. Jei Jus esat fizikos specialistas, mielai sulaukčiau pagalbos. --Xgrayz 20:46, 2008 birželio 8 (EEST)
Andrius.v ten buvusią stub žymę tik patikslino. Jeigu esate įsitikinęs, kad esate teisus dėl straipsnio išbaigtumo,galbūt vertėtų perkelti glaustai kai kurias čia aptarime pateiktas pastabas (kad pvz lazerio ir mikrobangų modų sąvokos neegzistuoja, arba kad tarp jų nėra jokio skirtumo - nesiimu atsirinkti kuris teiginys yra teisingesnis....); tokios pastabos praverstų kitiems skaitytojams, nes kas srities specialistui atrodo savaime suprantama, mažiau žinantis žmogus gali net neturėti suvokimo, kad tas kažkuris konkretus temos aspektas egzistuoja. Ginčytis dėl stub, mano asmenine nuomone, taip smarkiai tikrai neverta, nes tą žymę taip pat nesunku bet kada pašalinti kaip ir įkelti, be to, jei tos žymės ir nebus, tai nereiškia, kad straipsnio daugiau negalima pildyti:). Linkiu ateiti į aptarimus pasitarti, o ne pasiginčyti ;) --Mea 21:41, 2008 birželio 8 (EEST)
Mea, a) savo stub palikau per neapsižiūrėjimą, atsiprašau; b) karštas ginčas kylo dėl Andriaus neatsargiai pavartotos frazės (Vikipedija - ne mokslininkams); c) lietuviškoji versija atitinka angliškąją, jei dėti stub lietuviškajai, tuomet lygybės principas reikalauja dėti stub ir angliškajai, bet tai nepadaryta. Dėkoju už gramatiką, pats kartais nepastebiu. --Xgrayz 22:21, 2008 birželio 8 (EEST)
Nesutinku anglišką Vikipediją laikyti nenuginčyjamu etalonu. Sutinku, kad daugeliu atveju tai yra geriausias projektas, tačiau nebūtinai pas mus turi būti lygiai taip pat, kaip pas juos :) Juoba nėra jokio privalomo "lygybės principo". Tai tiek. – Andrius // 23:58, 2008 birželio 8 (EEST)
Specialistas šioje srityje tikrai nesu, bet gal ir pavyks šiek-tiek padėti... Wikipedia:Nebaigtas straipsnis pateikia tokius reikalavimus, kad straipsnis būtų laikomas užbaigtu:
  • aiškus apibrėžimas pirmame sakinyje; Symbol support vote.svg
  • bent 1-2 sakiniai, kuriuose pateikiama svarbiausia informacija aprašoma tema; Symbol support vote.svg
  • jei įmanoma, turi būti nuorodų į kitus straipsnius (bent 1 nuoroda 1-3 sakiniams); Symbol support vote.svg
  • straipsnis turi būti priskirtas kategorijai; Symbol support vote.svg
  • jei egzistuoja, turi būti įdėta bent viena tarpkalbinė nuoroda (interwiki); Symbol support vote.svg
  • neturi būti nebaigtų minčių; Symbol support vote.svg
  • neturi būti nebaigtų skyrių. Symbol support vote.svg
Kadangi visi reikalavimai, regis, tenkinami, straipsnį turbūt galima laikyti „pilnu“. Ir galiu tik pritarti, kad, bet kuriuo atveju, dėl to ginčytis nėra verta. --Martynas Patasius 21:53, 2008 birželio 8 (EEST)
Martynai, pagal šiuos kriterijus galima nebaiigtumo žymes praktiškai nuo visų lietuviškos Vikipedijos straipsnių. Liktų tik keletas, kurie turi tik vieną sakinį. O ir tie dažniausiai žymimi {{terminas}} žyme :) Ir tada paskritai galima atsikratyti nebaigtumo žymių, nes beveik visada straipsnis sukuriamas jau "baigtas". Nebaigtumas pasireiškia nebent tuo, kad jis būna nesutvarkytas, nevikizuotas :) Bet čia jau lyriniai nukrypimai šitoje diskusijoje. – Andrius // 23:58, 2008 birželio 8 (EEST)
Andriau, akivaizdu, kad Jus to straipsnio nepildysit ir netaisysit. Kodėl Jums nepabandžius grynai smalsumo dėlėi uždėt nebaigtumo žymę angliškoje dalyje? Juk mes turėtume taikyti vienodus standartus, ar aš klystu? Įdomu būtų sužinoti anglų nuomonę apie Jūsų iniciatyvą. ;) --Xgrayz 00:59, 2008 birželio 9 (EEST)
Mes taip pat turėtumėme vengti ironijos ir kitų kalbos priemonių, kurios gali būti interpretuojamos kaip asmeniškumai :) Galbūt taip smagiau, bet vienas kito nepažįstantys žmonės gali ne taip suprasti, tad verčiau apsieiti be papildomos įtampos kurstymo :) --Mea 01:12, 2008 birželio 9 (EEST)
Pilnai sutinku. Asmeniškai neįsižeidžiau. --Xgrayz 01:41, 2008 birželio 9 (EEST)
Na, bet jei jau prasidėjo peštynės dėl žymės, reikia juk kažkuo pasiremti... Kaip rašoma Angliškoje Vikipedijoje (en:Wikipedia:Stub), „Many articles still marked as stubs have in fact been expanded beyond what is regarded as stub size. If an article is too large to be considered a stub but still needs expansion, replace the stub template with an {{expand}} template (no article should contain both a stub template and an expand template).“. --Martynas Patasius 00:47, 2008 birželio 9 (EEST)