Aptarimas:Nostratinis kalbinis sluoksnis

NESUTVARKYTAS TEKSTAS

Laikinai perkeliu į aptarimą visai nesutvarkytą ir į lietuvių kalbą neišverstą teksto fragmentą. Jeigu straipsnio autorius pajėgus jį išversti, tegu taip ir padaro ir perkelia atgal. Konsultantas 16:41, 1 Vasario 2006 (EET)

Proto-kalbos elementų ir nostratinio kalbinio sluoksnio pavyzdžiai

Manoma, kad akmens amžiuje su pirmomis žmonijos migracijomis po visą pasaulį su proto-kalba išplito ir baltų kalboms būdingo –‘mano’ atitikmenys, o žymiai vėlesnė žemdirbystės plėtra daugeliui kalbinių grupių suteikė panašų javų pavadinimą:

Proto-nostratinis *bar-/*ber- sėkla, grūdas': proto-indoeuropiečių *bhars- 'grain': Latin far 'spelt, grain'; Old Icelandic barr 'barley'; Old English bere 'barley'; Old Church Slavonic brasheno 'food'. Pokorny 1959:111 *bhares- 'barley'; Walde 1927-1932. II:134 *bhares-; Mann 1984-1987:66 *bhars- 'wheat, barley'; Watkins 1985:5-6 *bhares- (*bhars-) 'barley'; Gamkrelidze-Ivanov 1984.II: 872-873 *bhar(s)-. Proto-Afroazijatų *bar-/*ber- 'grain, cereal': Proto-Semitų *barr-/*burr 'grain, cereal' > Hebrew bar 'grain'; Arabic burr 'wheat'; Akkadian burru 'a cereal'; Sabaean brr 'wheat'; Harsusi berr 'corn, maize, wheat'; Mehri ber 'corn, maize, wheat'. Kušitų: Somali bur 'wheat'. (?) Proto-Southern Cushitic *bar-/*bal- 'grain (generic) > Iraqw balang 'grain'; Burunge baru 'grain'; Alagwa balu 'grain' K'wadza balayiko 'grain'. Ehret 1980:338. Dravidų: Tamil paral 'pebble, seed, stone of fruit'; Malyalam paral 'grit, coarse grain, gravel, cowry shell'; Kota parl 'pebble, one grain (of any grain)'; Kannada paral, paral 'pebble, stone' Kodagu para 'pebble'; Tulu parelu 'grain of sand, grit, gravel, grain of corn, etc.; castor seed'; Kolami Parca 'gravel'. Šumero bar 'sėkla'. Pavyzdys iš 'The Nostratic Macrofamily, a Study in Distant Linguistic Relationship', by Allan R. Bomhard and John C. Kerns. New York, Mouton de Gruyter, 1994. Page 219:

ups

negali spėti tokią temą greitai sutvarkyti, be to tenka įvertinti ir estetiką - kaip atrodyti... Turbo 13:18, 2 Vasario 2006 (EET)

tokiu atveju reikėtų nesutvarkytą tekstą paslėpti nuo rodymo, nes Vikipediją galima skaityti visada, o nesutvarkymai labai pjauna akį. Dirgela 19:04, 2 Vasario 2006 (EET)

kaip laikinai paslėpti nuo kitų? ar yra koks invisible Turbo 20:07, 2 Vasario 2006 (EET)

<!--- Iš vienos pusės ir ---> iš kitos. Dirgela 20:16, 2 Vasario 2006 (EET) dėkui - bandau (--->) Turbo 21:28, 2 Vasario 2006 (EET)

p Dirgela - stiliaus palengvinimas supainiojo prasmes, ir klaidina...

Stilius buvo sunkokas iš tiesų, bet keitimai suniokoiojo net 8 dienoms straipsnį. Patalpinau ir paprastesnį nostratinės kalbos apibūdinimą...Atidumo, taisant dalykus kuriose naujokas...susirūpinęs Turbo 17:04, 14 Vasario 2006 (EET)

Vietoj susirūpinimo geriau nekurtum besidubliuojančių straipsnių. Dirgela 21:48, 15 Vasario 2006 (EET) p Dirgela:

1. Ši sritis yra specifinė ir ne itin pažįstama politologui-adminstratoriui Dirgelai, kuris stengiasi sužiūrėti labai daug straipsnių ir natūralu -neturi galimybės giliai įsikirsti. 2. Nenuostabu, kad bandydamas sutvarkyti išties sunkoką stilių, pakeitė sąvokų prasmę ir straipsnį padarė klaidingu -t.y. "užvažiavo" jo terminija ant mano straipsnio. 3. Nostratinė kalba (kažkada egzistavusi) ir Nostratinis kalbinis sluoksnis dabartinėse kalbose -dvi skirtingos sąvokos, todėl nurodymas sujungti juos į vieną yra nepamatuotas. Vystant kalbotyros specifines ir labai aktualias temas tikslinga turėti šiuos du straipsnius. Nostratinį kalbinį sluoksnį apibrėžti be nostratinės kalbos yra negerai -kyla neaiškumų ir nesupratimų, kaip buvo šiuo atveju - p.Dirgėlos klaidingų taisymų. Taigi, atidumo, dar kartą p.Dirgėla ir švelninkite savo autoritarinę nuostatą. Gal geriau pirma suformuluoti gerų klklausimų komentare ir pastabų, o ne pult keitinėti? Dalykai sudėtingi ir papainūs, todėl nereikia taip spontaniškai reaguoti. susirūpinęs Turbo 01:47, 16 Vasario 2006 (EET)

Nebandyk čia autoritetu prislėgti - tamsta irgi toje srityje mėgėjas, jei nepasakyti prisiskaitėlis.

1. Dabar dėl esmę keičiančių pakeitimų - tai netiesa - palyginkime:

"nostratine kalba - lingvistinė kalbų grupių super-šeimos tarpusavio bendrybių rekonstrukcija"

ir

"nostratine kalba - kalbų superšeima, kuri susieja daugelį Euroazijos kalbų šeimų"

Kam čia tas tuščiažodžiavimas "tarpusavio bendrybių rekonstrukcija", be to visiškai nesuprantama kieno tos bendrybės - super-šeimos? Visas tas sakinys tiek pat prasmingas kaip vietoje to, kad pasakyti "Baltų kalbos yra lietuvių ir latvių bei kelias išnykusias kalbas apimanti kalbų grupė" įdėti kokį nors "baltų kalbos yra lingvistinė lietuvių, latvių ir kelių išnykusių kalbų tarpusavio bendrybių rekonstrukcija".

2. Apie nostratinį kalbos sluoksnį rašomas pirmas sakinys, toliau seka kelios pastraipos apie nostratinės kalbos sampratą, todėl kol kas nematau straipsnyje nieko specifiško ko nebūtų galima įtraukti į straipsnį "nostratinė kalba". Nenuostabu, kad tarpkalbinės nuorodos apiejuose straipsniuose yra vienodos.

3. Straipsnis nėra išbaigtas, nes nenurodo kritinio nostratinės kalbos hipotezės vertinimo, o bando šią hipotezę pateikti kaip visuotinai priimtiną.

Linkėčiau prieš išsaugant perskaityti ką parašai, o tik paskui postringauti apie aprašomos temos specifiškumą.Dirgela 09:49, 16 Vasario 2006 (EET) Matai, p. Dirggėla -esu toks mėgėjas prisiskaitėlis, kuris pajudino germanų etimologinio žodyno problemą - jų žodis FEUER neturėjo kilmės aiškinimo, o aš išspausdinau, kad kildintinas iš BERŽAS (germanų f atitinka graikų p), kurio tošis, deganti ir lietuje, naudota ugniai įkurti ir kad tai buvo pašėlusiai seniai. Ir dar turiu knygos rankraštį Klabos kilmei, indoeuropoiečių problemai bakltams, lietuviams ir žemačiams. Linkiu ir kitiems neprisiskaitėliams ką nors tokio nuveikti. O atsakymas - tik į naudą -suvokiau kas neaišku. Reikėjo įterpti žodį 'hipotetinė' apibūdinant nostratinę kalbą. Jūsų siūlytas supaprastinimas "nostratine kalba - kalbų superšeima, kuri susieja daugelį Euroazijos kalbų šeimų" reiškia ir daugelio dabarties kalbų visumą, o nostratinė kalba yra, panašiai į indoeuropiečių prokalbę, atkurta remiantis ir dabartinėmis bendrybėmis iš skirtingų kalbų šeimų. Ji yra teorinis darinys nusakantis kažkada egzistavusią kalbą, iš kurios išsirito kitos šeimos -ide, fino-ugrų...beje kritikuotinas dėl tam tikro prieštaravimo archeogenetikai - nes suplakė pernelyg daug dalykų į vieną vietą ir iš skirtingų epochų. Bet tai buvo žingsnis į priekį sakverbiantis į praeitį. Tikiuosi, kad 'hipotetinė', kažkada egzistavusi, įneš aiškumo visiems. 2. Specifiškumo dėlei, matyt, teks pavardinti kas Lietuvių kalboje priklauso nostratiniam sluoksniui...itin itin archaiškam , ko gero ...40 tūkst. metų amžiaus. Rašant šiais klausimais - pvz. aptariant archaybes dabarties kalboje tenka terminą -nostratinį kalbinį sluoksnį - vartoti, juoba pati nostratinė kalba rekonstruota ne itin korektiškai. 3. Rodos teigiau: Nostratinė kalbos teorija iš klasikinės komparatyvistikos žinovų pusės susilaukė ir skepticizmo, ir nemenkos kritikos. Priekaištauta, kad ne visada remiamasi garsų atitikimo reguliarumo principu arba kad siūlomos fonetinės-semantinės sistemos yra spekuliatyvokos, netgi teigta, kad apie kalbą iki žemdirbystės iš viso nieko protingo neįmanoma pasakyti, kad pernelyg skiriasi kalbų šeimų gramatinės struktūros. Ar dar reikia pvz. tokiam matematikui kritikui Ringei atmetinėti atgal? Tai jau atliko kiti. Gerai - kritikos įkrėsiu daugiau ir rimtesnės, detalesnės. Bet šiuo atveju derėjo suformuluoti klausimus ir pastabas, o ne pulti keisti definicijas. Manau, kad diskusija davė naudos - paaiškėjo išdėstymo trūkumai, neaiškumai...Turbo 12:45, 16 Vasario 2006 (EET)

Neginu savo versijos, bet dar kartą noriu pabrėžti, kad pateiktas apibrėžimas yra painus ir ne todėl, kad jį skaito neįsigilinę į temą dalyviai. Be to - be apibrėžimo apie patį "sluoksnį" nelabai yra ko rašyti ko negalima parašyti "nostratinė kalba" straipsnyje. Dirgela 20:15, 18 Vasario 2006 (EET)