Visos 27 NT knygos gali būti suskirstytos į tris dalis: - manau, reikia patikslinti šį teiginį. Parašyti, kad taip skirstoma, ar taip katalikų skirstoma, ar kaip ten tiksliai yra. Nes tiesiog "gali būti suskirstytos" skamba labai neenciklopediškai, bet kas gali būti suskirstyta kaip tik fantazija leis ;) --Nomad 15:38, 8 Rugsėjo 2006 (EEST)

Straipsniuose nereikia išradinėti dviračių. Yra patvirtintas kanonas. Galima (ir net reikia) pateikti to kanono sudarymo istoriją (šiame arba atskirame straipsnyje)... Tad tokie "gali būti" brauktini... --JonasS 17:40, 8 Rugsėjo 2006 (EEST)

Kada parašytas NT?

"Naujasis Testamentas (NT) – Biblijos dalis, 27 krikščionių veikalai, parašyti I a., ... "

vienas sakinys ir dvi logikos klaidos; pirma, I-ame amžiuje dar nebuvo nei krikščionybės, nei krikščionių; apaštalai buvo žydai, judėjai, Jėzaus sėkėjai etc., bet iki krikščionybės dar buvo toli; antra, tai kad NT parašytas I-ame amžiuje yra tik nuomonė (sic!), įpiršta oficialių Bažnyčios istorikų, bet jokių būdu ne faktas; šiuo "faktu" verčia abejoti bet keletas dalykų; pirma, kodėl žydų religinis-politinis veikėjas, kurio vardas veikiausiai buvo Jošua (ar Jozuė) akakliai vadinamas graikišku vardu? vargu ar į jį taip kreipdavosi motina ir draugai; antra, kodėl NT parašytas graikiškai? juk Jėzus ir jo sekėjai buvo žydai, todėl veikiausiai kalbėjo aramėjiškai ar hebrajiškai; žvejas Simonas-Petras veikiausiai nebuvo labai raštingas, jis ir aramėjiškai vargu ar būtų parašęs sudėtingus teologinius laiškus, kur jau ten graikiškai; peršama nuomonė, kad apaštalai rašė graikškai, kad suprastų kitų kraštų žmonės; gera nuomonė, tik prasilenkia su istorinėmis epochomis; Romos imperijos kalba buvo lotynų; graikų kalbos reikšmė smarkiai perdėta vėlėsnių amžių autorių; taigi, apaštalai susiruošę evangelizuoti kitas šalis, juolab pačią Romą, turėjo rašyti lotyniškai; tačiau NT akivaizdžiai skirtas graikiškai kalbančiai šaliai; tokia šalis atsiranda tik po 200 metų; tai Rytų Romos imperija; po Konstantino politiniam svorio centrui pasislinkus iš Romos į Konstantinopolį, atsiranda ir graikiškai kalbanti valstybė; štai jai ir buvo išverstos Evalgelijos; tuomet vertimus reikėtų datuoti IV a. pradžia; tada viskas tampa logiška ir suprantama; trečia; kodėl evangelijos ne parašytos, o išverstos? tai kad šaltinis labai aiškus; tiurkų Dangiškasis Tėvas turėjo sūnų Geserą, kurį pasiuntė išgelbėti žmonijos nuo nuodėmių; tai štai pasakojimai apie Geserą stulbinamai panašūs į pasakojimus apie Jėzų, tiesiog kaip broliai-dvyniai;

Tai kad kiek žinau, testamentai (anksčiausi) ir yra datuojami IV a. pr., net mano turimame katalikiškame NT leidime taip parašyta. Šiaip jei randi kokių dar faktinių klaidų, imk ir taisyk nieko nelaukęs. --Nomad 08:27, 16 sausio 2011 (EET)[atsakyti]

Oho, tetrūko "teisybės", kad vietovardis Pale(i)stina - lietuviškos kilmės =) Šiaip jau, ~I a. m. e. tiurkai gyveno Ponto stepėse ir pietų Sibire, buvo beraščiai, taip, kad labai abejotina, kad to meto Artimuosiuose Rytuose būtų kam žinomos ar įdomios "barbarų pagonių" religijos. O kad daugelyje nesusijusių religijų yra panašumų tegalima džiaugtis ir stebėtis, o ne bandyti įrodynėti, kad kažkas nuo kažko viską nukopijavo. Nereikia to meto žmonių laikyti kvailiais. Daugeliu atžvilgių jie buvo protingesni už dabartinius žmones. Hugo.arg 22:59, 15 sausio 2011 (EET)[atsakyti]

tavo susierzinimas man suprantamas; neigimas yra normali, susidūrusio su pokyčiu, žmogaus reakcija; ypač jeigu tas pokytis ženkliai skiriasi nuo nusistovėjusios tiesos; pabandysiu atsakyti į tavo komentarus; Palestina - praleidžiu (protingas supras); malonu, kad žinai, kai kurias tiukų gyventas vietas; jie gyveno ten, kur sakai, ir dar daug kur kitur; apmaudu, kad kartoji klišes apie neraštingus "barbarus pagonis"; dar 1893 m. Kopenhagos un-to lyginamosios kalbotyros katedros profesorius Vilhelmas Tomsenas iššifravo tiurkų runas, perskaitė jas ir paskelbė mokslinį darbą; "barbarai" todėl ir nugalėjo Romą, kad buvo aukstesnės civilizacijos tauta; jų ginklai ir darbo įrankiai buvo geležiniai, kai Romos armija tebebuvo ginkluota bronza; nepainioti geležies žinojimo (sic!) su turėjimu; Roma žinojo geležį, bet neturėjo technologijos, leidžiančios visą ūkį ir armija aprūpinti geležimi; geležis buvo prabanga; geležies lydymo technologiją atnešė Altajaus tiurkai; beje, jau viduramžiais vis dar tebebuvo vertinami Damasko, Salamankos ar Toledo plieno ginklai; vadinasi barabarų (šiuo atveju arabų) metalų technologija buvo aukštesnė dar gerą tūkstantį metų; apie "pagonybę" net neturiu ką pridėti; Dangaus Tėvo kultas buvo tikrų tikriausias grynas monoteizmas (jokios ten švnč. Trejybės), šiandien vis dar išlikęs islamo pavidalu; tiurkų dvasinis centras buvo Derbente (jei nutuoki kur jis yra); o nuo 301 m. Armėnija (kuri tuomet buvo daug toliau į pietvakarius) buvo katalikiška; taigi IV a. pradžioje šventieji tiurkų raštai buvo ranka pasiekiami iš Palestinos; be to, tiurkai (hunai) nešė naująjį tikėjimą ginklu, taigi Roma nelabai ir turėjo iš ko rinktis; jokia šalis nėra pakeitusi seno nusistovėjusio tikėjimo savo noru; istorija nežino tokių pavyzdžių; taigi, kad žlugusi imperija priėmė nugalėtojų tikėjimą, skamba visai logiškai;

Tai nėra joks susierzinimas, tiurkų kultūrą gerbiu ir ja domiuosi. Tačiau: 1. hunai Europoje pasirodė tik per tautų kraustymąsi, kuomet krikščionybė buvo pradėjusi plisti; 2. Neneigiu tiurkų technologinių pranašumų, bet jei jie buvo tokie visagaliai Europoje, kažkodėl labai jau mažai liko jų palikimo (nei tų runų, nei pilių, nei nors kokių užuomenų pačioje krikščionybėje apie tiurkų tikėjimą); 3. Visviena nesupranu, kam žydam kurti tikėjimą pagal tiurkus, jei monoteizmas buvo seniausiai žinomas patiems žydams (judaizmas) ir dar egiptiečiams prieš juos (Atono kultas) ir tiurkai Artimuosiuose Rytuose pasirodė vėliau negu Romoje. Taip, krikščionybė nėra "grynai žydų produktas", joje gausu elementų iš sirų, graikų, romėnų tikėjimo, gal ir turkų indėlis kažkoks yra, bet toli gražu ne pagrindinis. Kol kas ta teorija panaši į tokią, jei aš pasiėmęs du inkų (kečujų) kalbos žodžius Pača Mama (Motina Žemė) bandyčiau įrodinėti, kad inkų imperiją sukūrė indoeuropiečiai =)Hugo.arg 11:02, 17 sausio 2011 (EET)[atsakyti]

Ikisiu trigrasi, gelezis jokiais budais nera pranasesne uz bronza, atvirksciai, bronza kaip metalas yra kur kas labiau pranasesne uz gelezi (tikiuosi, nesakysit, kad tiurkai legiruotus ir nerudijanti pliena jau mokejo gaminti). Taigi, snekos apie mistini technologini pranasuma yra isvis is pirsto lauztos.

Dėl pavadinimo pagal lietuvių kalbos taisykles

Esu redagavęs straipsnį kur mano žiniomis specialistas aiškino kad antrasis žodis turi būti iš didžiosios raidės, tačiau wiki moderatoriai pertaisė antrąjį žodį kad būtų iš mažosios raidės, paaiškindami tuo - kad lietuvių kalboje nėra tokios taisyklės kad pavadinime, pvz knygos antrasis žodis būtų rašomas iš didžiosios raidės. Tai jeigu "Naujasis testamentas" yra su antrojo žodžio pradžia iš didžiosios, tai tada ir Mormono Knyga, Urantijos Knyga, taip pat turėtų būti pavadinimai kur antras žodis iš didžiosios. Taip pat, atkreipiu dėmesį į tai kad čia "Knyga" yra dalis pavadinimo, nėra pavadinimas knygos "Mormono" ar "Urantijos", todėl tinka taip pat pavadinimai "Mormono Knygos knyga" arba "Urantijos Knygos knyga". Todėl jeigu neparodysite lietuvių kalbos taisyklės kuri leistų pavadinime naudoti antrąjį žodį iš didžiosios, manau reiks pataisyti rašybos klaidą šio straipsnio pavadinime. Su pagarba Viduje

Jusu argumentai isvis niekiniai, Naujasis Testamentas rasomas is didziosios pabreziant pagarba siai knygai panasiai kaip oficialiai yra Lietuvos Respublikos Prezidentas, nors galima sakyti, kad didziuju raidziu cia irgi nereikia, nes nera, atseit, tokiu taisykliu. Toliau tikrasis knygos pavadinimas yra Testamentas, budvardis Naujasis pridedamas, kad atskirti "Senaji" nuo "Naujojo". Analogiskai, knyga Evangelija yra viena ir jeigu Testamentas rasomas is didziosios, tai ir visos Evangelijos turi buti irgi rasomos is didziosios, nes apibudinimai kaip Morkaus, Jono, Mato tik nurodo skirtingus Evangelijos variantus, o knyga yra viena ir ta pati Evangelija. Cia panasiai kaip Mazvydo Katekizmas. Juk nerasome Katekizmas is mazosios, nors katekizmu yra daug ir jie tarpusavyje ten skiriasi po truputi ir Mazvydo nera kazkuo isskirtinesnis nei bet koks kitoks katekizmas.-- šis nepasirašytas komentaras buvo paliktas naudotojo 86.100.102.61 (aptarimas • indėlis)

http://www.vlkk.lt/lit/10115 --Nomad 12:53, 4 gruodžio 2011 (EET)[atsakyti]

Nomad, ačių už išsamesnes lietuvių kalbos taisykles, kitoje vietoje kur žiūrėjau nebuvo taip išsamiai aprašoma. Pagrindinis klausimas lieka - kas nusprendžia apie tų šventraščių reikšmę, ar jie verti savo pavadinime antros didžiosios raidės ar ne? Nes jeigu Naujasis Testamentas iš didžiosios, tai kaip man vienas baigęs VU filologiją įžymus žmogus teigė, kad "Mormono Knyga" irgi turi būti rašoma iš didžiųjų raidžių - taip yra net ir pačią knygą atsivertus parašyta pirmame jos puslapyje su, cituoju: "Mormono Knyga yra šventųjų Raštų knyga, lygintina su Biblija." Taigi tai yra pagrindinė religinė knyga, ir jos šventraštis Wikipedijoje privalo būti rašomas iš didžiųjų raidžių, o dabar yra klaidingi pavadinimai nurodyti. Tas pats su kita religine knyga - Urantijos Knyga, tai vėlgi yra pagrindinis tų žmonių tikinčiu jos apreiškimu šventraštis, angliškąjame Wikipedijos puslapyje taipogi yra panaudota The Urantia Book. Tai aš norėčiau inicializuoti, remiantis lietuvių kalbos taisyklėmis kad visgi šiems šventraščiams taip kaip ir šiam turėtų būti pavadinime antras žodis iš didžiosios raidės. Faktai liudija, kad taip būtų ištaisyta dabar esanti klaida. Su pagarba, Viduje

Šis klausimas labai įdomus, bet svarstomas ne Vikipedijoje. Jei rasi VLKK parašyta, kad Urantijos knyga turi būti iš didžiosios, pervadinsime iš didžiosios. Iki --Nomad 11:39, 6 gruodžio 2011 (EET)[atsakyti]

Tai parašykit klausimą į VLKK su savo argumentais, ir gal jie išties nuspręs, kad pavadinimas turi būti rašomas didžiosiom raidėm. Hugo.arg 12:12, 6 gruodžio 2011 (EET)[atsakyti]

Urantijos knyga nėra jokios religijos šventraštis. Tiesiog grožinė knygutė ir tiek. --Nomad 15:58, 20 gruodžio 2011 (EET)[atsakyti]

Po VLKK konsultacijos

Valstybinė Lietuvių Kalbos Komisija teikia konsultacijas (8.30–12.30 val. tel. (8 5) 272 4520) Ten pasiskambinus pilnutinai paaiškino. Pirmiausia dokumentas http://www.vlkk.lt/lit/10115 yra: 1) projekto stadijoje, ir 2) komisijos priimtas tik kaip rekomendacinio pobūdžio. To pasekoje: Nėra klaida rašyti ar Naujasis testamentas, (ar Naujasis Testamentas). Oficialiai pirmiausia turėtų būti pavadinimas "Naujasis testamentas". Tuomet rekomendacijai leidžiant, kadangi tai yra cituoju: "1.4. Šventraščių ir pagrindinių jų dalių pavadinimai" nebus klaida jeigu pavadinime antrasis žodis bus iš didžiosios raidės rašomas. Konsultantė minėjo, kad šiuo atveju knygoje ar enciklopedijoje - nusprendžia leidėjas. Tokiu pagrindu, manau wikipedia bendruomenė laikydamiesi etiško elgesio privalo apsispręsti ar visus religinių šventraščių pavadinimus rašyti didžiosiomis raidėmis, ar visus mažosiomis (antras ir vėlesni žodžiai). Arba kažkur parašyti kad ji yra šališka, ir vienas religijas iškelia, kitas žemina - kas būtų neetiška, bet aiškus apsisprendimas. Tai laukčiau, kas atsakingas sprendimų. Su pagarba Viduje

Jei nėra klaida rašyti taip ar taip, tai kaip kas nori taip tas rašo. Kalbant apie religinius šventraščius suprantama. Ne apie bet kokias pasakų knygutes ar sektas. Dar pastebėsiu, kad jei kažkas nėra klaida, tai ir redagavimo karus žaisti ir pervadinėti pagal skonį labai nerekomenduotina. --Nomad 15:52, 20 gruodžio 2011 (EET)[atsakyti]

Jeigu asmeniškai, man krikščionybė tėra sekta. Tačiau pati wikipedija teigia apie Mormonų religiją (straipsnis apie Mormonus pvz) kad tai religija. Taip pat religija yra ir Urantų, kurių pagrindinis religinis šventraštis yra Urantijos Knygos Knyga, panašiai kaip pas mormonus Mormono Knygos Knyga. Aš taip pat esu nepatenkintas tuo savavališku redagavimu, kada kurdamas puslapį teisingai kaip ir angliškajame ir kitomis kalbomis nurodytuose šio religinio šventraščio puslapiuose buvo didžiosiomis raidėmis panaudotas pavadinimas, o kažkas pekeitė jį šališkai. Nors Wikipedia turėtų pagal apibrėžimą būti nešališka. Tai dabar galvoju, ar kreiptis į žiniasklaidą, į anglakalbius wikipedia atstovus, ar dar palaukti kol kas pasakys kad turi teisę priimti sprendimus šiuo klausimu. Primenu kad tai religijos turinčios milijonus pasekėjų, senas tradicijas. Negali "pagal skonį" vykdomi pekeitimai. Tai pasikartosiu dėl trijų sprendimo būdų:

Nešališkumo pagrindu šio straipsnio pavadinimas turėtų būti pakeistas į Naujasis testamentas, kaip ir kitų religinių šventraščių, tam kad wikipedia išliktų nešališka, etiška.
Šio ir puslapio pavadinimas paliekamas Naujasis Testamentas, kaip ir kitų religinių šventraščių pavadinimai atitaisomi nešališkumo ir etiškumo pagrindu į Mormono Knyga, taip pat Urantijos Knyga. Tai kol kas pora pagrindinių religijų į kurias atkreipiu dėmesį. Taip pat turėtų būti įspėtas vartotojas, kuris savavališkai buvo pakeitęs Urantijos Knygos pavadinimą į mažają raidę, turbūt nežinodamas kuo wikipedia remiasi: nešališkumu, etiškumu, kalbų taisyklėmis.
Kažkur wikipedijoje turi būti parašyta, arba išplatinta spaudoje, kad lietuviškoje wikipedia bendruomenėje priimami šališki sprendimai ir wikipedia yra šališka. Primenu kad net LR konstitucija berods draudžia diskriminuoti religiniu ar rasės, lyties pagrindu.

Tai turėtų būti pasirinktas vienas iš variantų. Pabandysiu šiuo rimtu klausimu dar pabendrauti su angliškais administratoriais palaikančiais tvarką ir žiniasklaida iš anksto. Su pagarba Viduje

Kadangi čia nėra jokios problemos, tai ir jokie sprendimo būdai nereikalingi. VLKK aiškiai Jums pasakė, kad abu variantai teisingi, tai abu ir naudojami. Neiškokite problemų kur jų nėra. --Nomad 19:57, 21 gruodžio 2011 (EET)[atsakyti]

Gerb. "Viduje", nelabai suprantu, kodėl prikibote prie "Naujojo Testamento". Jei toks pavadinimas teiktinas, tuomet ir naudotinas. Gi jūsų tikslas yra įrodyti, kad reikia rašyti "Urantijos Knyga". Tai gal būtent to reikėjo ir teirautis VLKK konsultantų? Jei jie sutinka, kad taip galima rašyti, tada be problemų, pirmyn. Hugo.arg 20:27, 21 gruodžio 2011 (EET)[atsakyti]