Aptarimas:Leičiai

Straipsnio aptarimas iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Straipsnis pilnas kvailiausių prieštaravimų, bet nemėginsiu taisyti, nes puikiai žinau, kad visažinės apsauginės liaukos pašalins bet kokius taisymus.

Štai pagrindinės klaidos: Reikia suprasti paprastą dalyką, kad žodis leitis, lietuvis, lietuvininkas (iškraipytai, be L, jetvingi, getae, etc.) reiškia tą patį, t. y. žmogų, priklausantį tam tikrai lietai, lietuvai t.y. bendruomenei. Negalėjo ir negali būti leičių/lietuvių be lietuvos kaip ir Lietuvos be lietuvių. Leičiai ir jų bendruomenė lietuva ATSIRADO KARTU, nes šios sąvokos viena be kitos neįmanomos.

Todėl rašinėti apie leičių atsiradimą 13a, kai Lietuva net pagal nykštukų ištoriją žinoma nuo 1009m. yra nerimta.

13a. nebuvo jokių Lietuvos didžiųjų kunigaikščių, nei Lietuvos didžiosios kunigaikštijos. Lietuvos didysis kunigaikštis kaip Lenkijos karaliui pavaldaus valdovo titulas ir Lietuvos didžioji kunigaikštija kaip valstybės titulas atsirado tik po Krėvos unijos 1378 metais. Tai sena istorikais besivadinančiųjų liga...

13 amžiuje gyvavo tiesiog Lietuva, valstybė su silpna centrine valdžia. ir leičiai atsirado tikrai ne 13 a.

Leičiai, o tai reiškia ir jų lietuvos, atsirado daug anksčiau, ne 13, o bent jau 3 amžiuje. Romos šaltiniuose maždaug nuo 250 metų minimos leičių (lotyniškai laeti) karaiaunininkų bendruomenės atsikraustančios į Romos valdas iš šiaurės, iš už Dunojaus. Leičių pasirodymas sutampa su ankstyviausiu gudų (gotų) pasirodymu Romos imperijoje. Pamažu leičiai tapo reikšminga Romos karine jėga, nulėmusia vėlesnę istoriją, imigrantų gudų įsigalėjimą vakarų Romoje, bet šiam straipsnį ne apie tai.

Žodis Lietuva seniausia prasme reiškia ne tautą, o kariauną, organizuotą solidarią LAISVŲ ŽMONIŲ bendruomenę, valstybę. Atitinkamai Leitis , lietuvis, lietuvininkas reiškia tos bendruomenės narį, pilietį. Tą aiškiai sako ir 16a. lietuvos statutas: „Tas, kuris tiki laisve ir laikosi LIETUVOS Statuto yra lietuvis“. Tai seniausia lietuvio sąvoka, atsiradusi tikrai ne statutų rašymo laikais, o daugiau nei tūkstantmečiu anksčiau. Kaip matom, ji reiškia visiškai ne tautinę o luominę priklausomybę laisviesiems žmonėms, valstybės suverenams, turintiems bendrą interesą (res publica!). Nelaisvas būras ir senais ikibaudžiaviniais laikais, kai dauguma žmonių buvo laisvi, negalėjo būti leitis/lietuvis! Nuo 15 a. Lietuvoje plintant baudžiavai leičių, laisvų žmonių, luomas pamažu nyko, skildamas į bajorus (nuo iškraipyto lotyniško maior) ir į vis labiau įbaudžiavinamą liaudį, kuri ir toliau vadino save lietuviais, nors jau prarado kadais lietuviui būtiną laisvę.

Start a discussion about Leičiai

Pradėti diskusiją