Aptarimas:Karšuva

Page contents not supported in other languages.
Straipsnio aptarimas iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

kai turėsiu laiko, pridėsiu ir daugiau istoriograf. nuorodų (pvz., dėlei Klaipėdos ir visos būsimo Klaipėdos krašto terit. priklausymo Karšuvos žemei 13 a. fakto autentiškumo, gal ir dėlei kai kurių kt. daliai kolegų galinčių pasirodyti abejotinais teiginių "pastiprinimo"). Gugis 13:47, 2007 rugsėjo 6 (EEST)

Sutinku su atšaukimu. Dabar kai aptvarkėt viskas kur kas geriau atrodo. Sėkmės Velks 18:34, 18 lapkričio 2011 (EET)[atsakyti]

Norėčiau iškelti aptarimui ir argumentuoti tezę, kad Karšuva yra ne kas kita kaip Kuršuva arba Kuršas. Gretinu teiginius: "Pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose Rietavas paminėtas 1253 metais. Rietavas buvo Ceklio srities pietinėje dalyje, o Ceklis - Baltų istorinės žemės pietų Kurše ir Šiaurės vakarų Žemaitijoje." http://samogitia.mch.mii.lt/kultura/Praeit_didybe.htm Rietavo žemės nurodomos kaip Ceklio 1253 m dalybose http://lt.wikipedia.org/wiki/Ceklis

Taip pat straipsnyje Karšuva "Kraštovardžio Karšuva kilmė nėra visai aiški; tikėtina, kad jis yra atsiradęs iš kuopinio tautovardžio *karšuva (<*karsava?), kuriuo viduramžių lietuviai galėję nediferencijuotai vadinti būsimos Karšuvos žemės teritorijoje gyvenusius pietinius kuršius ir kitus karšuviečių protėvius." "Iki karšuviečių subetnoso atsiradimo (XII-XIII a.) būsimos Karšuvos teritorijoje gyveno nežinomo vardo vakarų baltų gentis, kuri tiek jos kultūros, tiek etnogenezės atžvilgiu buvo itin artima žemgaliams. X-XII a. būsimųjų karšuviečių protėvių materialinė kultūra patyrė ženklią kuršių kultūros įtaką." http://lt.wikipedia.org/wiki/Kar%C5%A1uva

Neradau tyrimų apie galunę -va vietovardžiuose, bet manau kad tai yra nuorodinė - Dausuva-dausos. Todėl Karšuva galimai kilusi iš Ka(u)rši(a)s (o gal "kur šuva"?). Šia prasme įdomus Kuršėnų miestelio fenomenas, kai žmonės iki šiol ten šneka ryškiai "žemaičiuodami" ir visiškai kitaip nei gretimuose kaimuose į rytus ir pietus. Apie Kuršėnų tarmę: "Varniškių tarmė paplitusi KuršĖnų, ŠAukėnų, KarklĖnų, _žvenčio, VaRnių, LaJkuvos, Šilalės, KvĖdarnos, ŠvĖkšnos apylinkėse. ŽemaHtiškų ypatybių ši tarmė turi daug daugiau, nei kaimynai raseinGškiai." http://www.mch.mii.lt/Tarmes/Tarmes/T_pzv.htm Kuršėnai paminėti pirmieji, nors iki jų 57km - ryškiausi? Galbūt Kuršėnai buvo rytinė Pietų Kuršo/Kuršuvos ar Karšuvos riba?

Iš to seka hipotezė, kad dabartinė "tikroji" Žemaitija ir tarmė iš tikrųjų yra Pietinis Kuršas. O tikroji Žemaitija buvo ryčiau ir piečiau. Galimai Žemaitijos vyskupystės rytinė dalis. Tikiuosi geranoriškos ir argumentuotos diskusijos. Norvila 15:23, 26 gegužės 2012 (EET)[atsakyti]

tiksliau artikuliuojant, dabartinis "tikrosios" žemaičių tarmės arealas yra ne kas kita, kaip buvęs nežinomo vardo (bet itin artimos žemgaliams) v. baltų genties arealas (="archeologiniai", arba A. Tautavičiaus 20 a. 7 deš-tyje išrasti "pirminiai žemaičiai"; dabar -- ≈žem. dūnininkų patarmės arealas) + tamstos įvardytas LDK po 1260 m. galutinai priglobtas)) Pietų Kuršas (dabar -- žem. dounininkų ir [buvęs] žem. donininkų patarmių arealai). o tikroji/senoji Žemaitija (jos rytinių ribų perbraižymas greičiausiai naujai iškepto Trakų kun-ščio Skirgailos pageidavimu pradėtas, jei gerai pamenu, tik 1387 m.) -- tai visas 5-12 a. gyvavusios Vidurio Lietuvos plokštinių kapinynų kultūros arealas (="archeologiniai" aukštaičiai, arba A. Tautavičiaus 20 a. 7 deš-tyje išrasta "aukštaičių gentis")). //Gugis62
Skamba įdomiai, ir visai įtikinamai, bėda ta, kad asmeniniai "atradimai" negali čia būti publikuojami. Pasiūlikite šią versiją istorijos institutui, jei koks solidus istorikas pritartų ir parašytų apie tai straipsnį - tada žinoma galima dėti tokią informaciją ir čia. Hugo.arg (aptarimas) 15:52, 26 gegužės 2012 (EEST)[atsakyti]