Aptarimas:Dividendas

Most relevant dividend frequencies are yearly, semi-annually, quarterly and monthly. Some common dividend frequencies are quarterly in the US, semi-annually in Japan and Australia and annually in Germany. Wiki

Čia tie mėnesiniai pavyzdžiai keisti kai JAV dividendai išmokami kas ketvirtį, o Vokietijoje kas metus.--Vaidila (aptarimas) 23:12, 6 gruodžio 2021 (EET)

Gal negražiai buvau išvertęs. Dabar pataisiau. Martynas jb (aptarimas) 11:08, 7 gruodžio 2021 (EET)

Straipsnis kaip ir nėra klaidinantis ar prastai išverstas tik tie pavyzdžiai keisti, žinant, kad bendrovių rezultatai skelbiami kas ketvirtį, o kas moka dividendus kas mėnesį aš nežinau. Pats turėjau reikalų tik su Vokietijos paskiromis DAX bendrovėmis, bet nesu aš koks Euro Stoxx 600 ar S&P 500 ETFų gerbėjas, todėl nesidomiu nuodugniai dividendų išmokėjimo politika JAV ar ES.--Vaidila (aptarimas) 15:40, 7 gruodžio 2021 (EET)

Seku aš JAV rinką, tai tikrai dažniausiai kas ketvirtį dividendai yra išmokami. Tačiau yra nemažai nekilnojamojo turto fondų, išmokančių dividendus kiekvieną mėnesį. Keleta pavyzdžiu iš tokių populiaresnių akcijų: Realty Income, AGNC Investment Corp., Main Street Capital Corp. Martynas jb (aptarimas) 18:44, 7 gruodžio 2021 (EET)

Nu apie REITs nepagalvojau, bet kaip ir sakiau man jie tiesiog neįdomūs.--Vaidila (aptarimas) 20:28, 7 gruodžio 2021 (EET)

Klausimas tik ar ne sudėtinių palūkanų principas, o ne sniego gniūžtės efektas….--Vaidila (aptarimas) 16:18, 7 gruodžio 2021 (EET)

Na reiškiny, apie kurį kalbu, sudėtinės palūkanos nedalyvauja. Sniego gniūžtė kyla dėl Compounding dividends, ne dėl sudetinių palūkanų. Gaila, neįsivaizduoju koks būtų teisingas lietuviškas vertimas :). Užtat, terminas "sniego gniūžtės efektas" yra populiarus dividendinių akcininkų tarpe, tad nusprendžiau jį ir palikti.

Prie to pačio, sniego gniūžtės efektą gali paveikti ir bendrovės sprendimas padidinti ar sumažinti išmokamų dividendų dydį. Martynas jb (aptarimas) 19:05, 7 gruodžio 2021 (EET)

Sudėtinės palūkanos yra tai, kai investuoti pinigai atneša palūkanas ar dividendus ir gautas uždarbis yra investuojamas vėl (Reinvesticija). [1]

Compounding tai aišku ir yra sudėtinės palūkanos, čia tik tinklaraštis, bet reiktų pagūlinkt kokio FMĮ psl.--Vaidila (aptarimas) 20:06, 7 gruodžio 2021 (EET)

Tačiau turtą Bafetui sukrovė ne tiek išskirtinai geros investicijos, kiek laikas ir sudėtinės palūkanos. Galima atlikti paprastą pratimą. Tarkime, investuojate 100 eurų į aktyvą, kuris kiekvienais metais generuoja 7 proc. grąžos. Gaunamus 7 proc. reinvestuojate ir nuo jų vėl gaunate 7 proc., šiuos vėl reinvestuojate. Pirmais metais gaunama 7 proc. kapitalo grąža yra nedidelė. Bet po 5 metų investuoto kapitalo grąža jau išauga iki 9 proc. Po dešimtų metų kapitalas generuoja jau kone 14 proc. – tai yra dvigubai daugiau nei tik investavus. Po dvidešimtų metų kapitalo grąža tampa 27 proc., o po trisdešimtų – daugiau nei 53 proc. Tai reiškia, jog investavus 100 tūkstančių eurų su 7 proc. metiniu pajamingumu po 30 metų kasmet į kišenę iš šios investicijos kristų po 53 tūkstančius eurų, o sąskaitoje būtų 750 tūkstančių. Nieko gudraus ar sudėtingo neatlikus, tiesiog padėjus pinigus. Marčiulaitis pasisakė apie tobulą investavimo portfelį: koks jis?

Sudėtinės palūkanos šiuo atveju turėtų apimti ir dividendus. Apskritai vien obligacijų nei pensijų fondai, nei draudimo bendrovės net nelaiko, o ką jau kalbėt apie paprastą nabagėlį, tokį kaip Bafetą. ;)--Vaidila (aptarimas) 20:22, 7 gruodžio 2021 (EET)

Skolinti pinigus įmonėms arba valstybėms – pirkti jų akcijas arba obligacijas. Paprasčiausias būdas – investuoti į fondus, kurie sudaryti iš daugybės įmonių vertybinių popierių. Vienai įmonei nuvertėjus, kitos gali padengti praradimą. Didžiausia šio investavimo rizika tokia, kad pasaulinės krizės, kaip kad koronaviruso sukeltos pandemijos, metu akcijos nuvertėja, bet ekonomikai atsigaunant – jų vertė taip pat atsistato. Didžiausias privalumas – sudėtinės palūkanos. Jūs „įdarbinate“ ne tik savo įnašą, bet ir tai, ką fondas uždirba. Kapitalas auga eksponentiškai ir, neretai, lenkia infliacijos įtaką.

Nusprendus investuoti, geriausia pradėti nuo valstybės remiamų investavimo formų, tokių kaip gyvybės draudimas ir pensijų fondai. Jiems taikomos mokestinės gyventojų pajamų mokesčių lengvatos, o investuojantiems pensijų fonduose valstybė net papildomai „prideda“, kad kasmet reinvestuotumėte ir uždirbtumėte iš sudėtinių palūkanų efekto dar daugiau. INVL

Kaip ir užteks pavyzdžių ir įtikinėjimu su INVL.--Vaidila (aptarimas) 20:44, 7 gruodžio 2021 (EET)

Tiesą sakant, perskaičius viskas skamba logiškai, nelabai turiu prie ko prikibti (galbūt dažnis kliūva), gal tie pavyzdžiai JAV ir aktualūs, nors būčiau linkęs manyti, kad didžioji dalis stambių įmonių dividendus išmoka kas ketvirtį.--Vaidila (aptarimas) 16:24, 7 gruodžio 2021 (EET)

Dividendų dažnis irgi įdomiai skamba :). Gal dividendų dažnumas, dividendų pastovumas? Martynas jb (aptarimas) 19:10, 7 gruodžio 2021 (EET)

Svarbu atkreipti dėmesį, koks yra dividendų mokėjimo dažnumas: ar išmokomis akcininkai lepinami kartą per metus, kartą kas pusmetį ar kartą.. Nulinių palūkanų laikų „perliukai“ - dividendinės akcijos

Lyg ir viskas ištaisyta. Tiksliausiai turbūt būtų dividendų išmokėjimo dažnumas. Tokiais atvejais bent vž pagūglinkit.--Vaidila (aptarimas) 20:01, 7 gruodžio 2021 (EET)

Buybacks are not reducing share count. One of the main arguments in favor of stock buybacks is that it can reduce a company’s shares outstanding, which will then improve the earnings per share. That’s true, but only if there is an actual reduction in shares. The problem is that the same companies also turn around and float new shares, often because they are granting stock options to employees. The result, often, is a wash. CNBC

Gal reiktų kitur parašyti (stock buyback psl.), bet įdomi įžvalga, gaunasi savotiškas pinigų plovimas ;)--Vaidila (aptarimas) 16:39, 7 gruodžio 2021 (EET)