Apercepcija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Apercepcija (iš lot. ad- „į, link“ ir percipere „suvokti, įimti, pagauti“) – psichinis procesas, per kurį naujas turinys taip prijungiamas prie panašių jau esamų turinių, kad jis laikomas suprantamai suvoktu arba aiškiu. Apercepcija gali būti aktyvioji (kai subjektas savaime, skatinamas savų motyvų sąmoningai ir dėmesingai suvokia naują turinį ir asimiliuoja jį šalia kitų, jau paruoštų turinių) ir pasyvioji (kai naujas turinys įsiskverbia į sąmonę iš išorės per jusles arba iš vidaus (pasąmonės) ir tam tiktu mastu priverčia atkreipti į jį dėmesį ir suvokti).[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Carl Gustav Jung. Psichologiniai tipai. Vilnius: Margi raštai, 2013.