Apšviestasis absoliutizmas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Jekaterina II, rašytojo Voltero girta kaip apsišvietusi valdovė

Apšviestasis absoliutizmasšviečiamojo amžiaus absoliutinės monarchijos variantas, kai valstybės reformomis buvo siekiama kovoti su feodalinė­mis tradicijomis ir Katalikų Bažnyčia, taip pat išlaikyti stiprią monarcho valdžią.[1] Apšviestasis absoliutizmas apėmė visas Europos šalis, išskyrus Jungtinę Karalystę, kur absoliutizmas jau nebegaliojo, Abiejų Tautų Respubliką, kur absoliutizmas iš esmės nesusiformavo ir Prancūziją, kuri jau buvo pasiekusi tai, ko siekė apšviestasis absoliutizmas.

Apšviestojo absoliutizmo idėjos pagrindas – XVII–XVIII amžiaus teisininkų ir filosofų Č. Bekarijos, H. Grocijaus, T. Hobso, K. Volfo koncepcijos ir fiziokratų ekonominis mokymas, taip pat prancūzų rašytojo ir filosofo Voltero pažiūros.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 „Apšviestasis absoliutizmas“. www.vle.lt. Nuoroda tikrinta 2022-08-01.