Kuko kalnas
| Kuko kalnas/Aorakis | |
|---|---|
 | |
| Aukštis | 3754[1] m |
| Žemynas | Okeanija |
| Šalys |  Naujoji Zelandija
|
| Kalnynas | Pietų Alpės |
| Pirmasis įkopimas | 1894 Tom Fyfe, George Graham, Jack Clarke |
  Kuko kalnas/Aorakis | |
| Koordinatės: | 43°35′44″ p. pl. 170°08′27″ r. ilg. / 43.59556°š. pl. 170.14083°r. ilg. |
 Vikiteka |
Kuko kalnas/Aorakis |
Kuko kalnas (angl. Mount Cook) arba Aorakis (maor. Aoraki) – kalnas, stūksantis Naujoje Zelandijoje, Pietų saloje, Pietų Alpėse. Aukštis – 3754 m. Tai aukščiausia Naujosios Zelandijos vieta[2] ir aukščiausia Okeanijos vieta (atmetus Havajus ir Naująją Gvinėją). Kalnas stūkso Kenterberio krašte, apsuptas ledynų, kalnų ežerų. Patenka į Kuko kalno nacionalinį parką (šis yra Te Vahipounamu, UNESCO pasaulio paveldo objekto, dalis). Greta driekiasi ilgiausias šalyje Tasmano ledynas.
Kalno pavadinimas maorių kalba (dar žinomas kaip Aorangi) kilo nuo Ngāi Tahu klano asmenvardžio. 1642 m. gruodžio 13 d. kalną išvydo jūrininkas Abelis Tasmanas. 1851 m. kalnas pavadintas Okeanijos tyrinėtojo, britų kapitono Džeimso Kuko garbei (nors pats Kukas iki kalno nuplaukęs nebuvo). Nuo 1998 m. vartojami abu pavadinimai.
1882 m. į kalną bandė įkopti airių ir šveicarų alpinistai, bet paskutiniųjų 50 m įveikti nesugebėjo. 1894 m. į Kuko kalną įkopė Naujosios Zelandijos ekspedicija, vadovaujama Tom Fyfe.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ http://www.peakbagger.com/peak.aspx?pid=11737
- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 238