Antipopiežius Mikalojus V
| Mikalojus V lot. Nicolaus V, it. Niccolò V | |
|---|---|
| Antipopiežius | |
| |
| Antipopiežius Mikalojus V | |
| Gimimo vardas | it. Pietro Rainalducci, pranc. Pierre Rainalducci, Pierre de Corbière |
| Gimė | 1275 m. Korvaras, Lacijaus sritis |
| Mirė | 1333 m. spalio 16 d. (~58 metai) Avinjonas |
| Tautybė | italas |
| |
| Popiežių herbas | |
| Antipopiežius | |
| Išrinktas | 1328 m. gegužės 12 d. |
| Baigė | 1330 m. rugpjūčio 25 d. |
| Pirmtakas | Antipopiežius Inocentas III |
| Įpėdinis | Antipopiežius Klemensas VII |
Mikalojus V (lot. Nicolaus V, tikroji pavardė it. Pietro Rainalducci, pranc. Pierre Rainalducci, Pierre de Corbière 1275 m. Korvaras, Lacijaus sritis – 1333 m. spalio 16 d. Avinjonas) – Romos katalikų bažnyčios antipopiežius 1328–1330 m.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pranciškonas, antipopiežiumi išrinktas Romos dvasininkų Vokietijos karaliaus Liudviko IV Bavaro iniciatyva po to, kai popiežius Jonas XXII atsisakė Liudviką vainikuoti Šv. Romos imperatoriumi ir ekskomunikavo. Dėl vokiečių kariuomenės savivalės kilęs Romos gyventojų nepasitenkinimas privertė imperatorių su antipopiežiumi 1328 m. rugpjūčio mėn. palikti miestą. Netrukus Mikalojus V buvo ekskomunikuotas, 1330 m. atsistatydino ir pakluso popiežiui Jonui XXII.[1]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Antipopiežius Mikalojus V. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 79 psl.