Anlas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Anlas (angl. anlace, anelace) – viduramžių geležtinis ginklas su maždaug 35 cm ilgio dviašmene geležte, ties pamatu plačia ir siaurėjančia link smaigalio (primena aukštą lygiašonį trikampį), priskiriamas ilgiems durklams arba trumpiems kalavijams.

Rankena su buožele būdavo vientisa detalė. Buoželė – disko formos, su rankena besijungianti kraštu. Skersinis būdavo išlenktas lanku, galai nukreipti link smaigalio. Anlui pagal konstrukciją labai artimas ginklas – itališka činkvedėja.

Nešiotas ant diržo ar ant juosmens nugaros pusėje. Kartais kaudavosi dviem anlais kaip poriniu ginklu – tuomet vieną naudodavo kaip kalaviją atakoms, o kitą – kaip durklą gynybai. Anlai buvo universalūs – juos nešiodavosi miestuose ir dvaruose, kelionėje ir medžioklėje.

Anlas populiariojoje kultūroje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. [1]