Anestezija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vaikui atliekama bendroji anestezija

Anestezija (sen. gr. ἀναισθησία = nejautrumas) – dalinis arba visiškas jutimo netekimas.[1] Ligonis gali nejusti temperatūros, skausmo, kraujospūdžio, skonio, vibracijos.[1] Anestezija atsiranda sergant kai kuriomis nervų sistemos ligomis, kurios pažeidžia odos, raumenų, vidaus organų juntamuosius nervus,[1] o dirbtinė anestezija yra gydytojų anesteziologų atliekamas viso kūno ar jo dalies jutimo sumažinimo procesas. Dirbtinė anestezija yra sukeliama vaistais.[1]

Skiriamos trys pagrindinės anestezijos rūšys:[1]

  • Bendroji anestezija (narkozė) – anestezija, kurios metu pacientas visai ar iš dalies netenka sąmonės;
  • Sritinė anestezija – skausmas numalšinamas tam tikroje kuno dalyje, pavyzdžiui, rankoje arba kojoje;
  • Vietinė anestezija – anestezija, kurios metu yra blokuojami nervai, kurie konkrečią kūno dalį ar sritį jungia su smegenimis;

Vietinė ir sritinė anestezija yra sukeliama vaistais anestetikais.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 1,5 „Anestezija“. www.vle.lt. Nuoroda tikrinta 2024-01-27.