Andrius Eiva

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Andrius Eiva, Eitavičius (g. 1948 m. Bonoje) – JAV kariuomenės karininkas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1972 m. baigė Vest Pointo karo akademiją. 19721980 m. vadovavo specialiajam desantininkų būriui Šiaurės Karolinoje, vėliau tarnavo karinėse bazėse Vokietijoje. Pasitraukęs iš tarnybos ginkluotosiose pajėgose lankėsi Afganistane, keletą mėnesių mokė modžahedus kovoti su TSRS kariuomenės daliniais. Bendradarbiaudamas su rusų disidentu V. Bukovskiu, įkalbinėjo afganus nežudyti sovietinių belaisvių, taip išgelbėjo gyvybę keliems šimtams jaunuolių, tarp jų ir lietuviams. JAV įkūrė Amerikos afganų veiksmų federaciją (Federation for American Afghan Action) ir vadovavo jai. Federacijos lobistinėmis pastangomis buvo padidinta karinė pagalba modžahedams. 1991 m. sausio mėn. TSRS agresijos dienomis patarimais padėjo Lietuvos AT rūmų gynėjams, faktiškai vadovavo rūmų gynybai.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Andrius Eiva. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 374 psl.