Andris Freibergas
| Andris Freibergas latv. Andris Freibergs | |
|---|---|
| Gimė | 1938 m. spalio 24 d. Skrunda, Kuldigos valsčius |
| Veikla | latvių scenografas |
| Organizacijos | Latvijos dailės akademija |
| Pareigos | profesorius |
| Alma mater | Latvijos dailės akademija |
Andris Freibergas (latv. Andris Freibergs, g. 1938 m. spalio 24 d. Skrunda, Kuldigos valsčius) – latvių scenografas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1965 m. baigė Latvijos dailės akademiją, nuo 1971 m. joje dėsto. Nuo 1996 m. profesorius. 1965–1973 m. Andrejo Upyčio dramos teatro dailininkas, 1973–1992 m. Jaunimo teatro, nuo 1992 m. Latvijos nacionalinės operos vyr. dailininkas. Sukūrė scenografijų Maskvos, Sankt Peterburgo, Vokietijos, Lenkijos teatrų spektakliams. Kūriniuose vyrauja vizualumas, raiški kompozicija, subtilūs spalvų ir apšvietimo deriniai.[1]
Scenografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- A. Upyčio dramos teatras
- Sofoklis. Elektra, 1968 m.
- Viljamas Šekspyras. Henrikas IV, 1970 m.
- Michailas Bulgakovas. Moljeras, 1978 m.
- Rygos Jaunimo teatras
- Janis Rainis. Aukso žirgas, 1976 m.
- Bertoldas Brechtas. Skurdas ir neviltis Trečiajame reiche, 1985 m.
- J. Racine’o Andromacha, 1987 m.
- Henrikas Ibsenas. Rosmersholmas, 1992 m.
- Antonas Čechovas. Vyšnių sodas, 1998 m.
- Latvijos nacionalinė opera
- Džiuzepė Verdis. Nabuchodonosaras, 1997 m.
- G. F. Randelis. Akina, 1998 m.
- Kšyštofas Pendereckis, Johanas Sebastianas Bachas. Credo, 1994 m., tarptautinės scenografijos parodos Prahos kvadrienalės 1995 m. sidabro medalis.
- Edvardas Radzinskis. Luninas, arba Žako mirtis,
- Georgas Biuchneris. Voicekas, 1980 m.,
- Ingmaras Bergmanas. Žemuogių pievelės inscenizacija, 1985 m.
- Kauno akademinis dramos teatras
- Judžinas O Nylas. Gedulas tinka Elektrai, 1999 m.,
- Fiodoras Dostojevskis. Nusikaltimo ir bausmės inscenizacija, 2004 m.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Andris Freibergas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 244 psl.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Andris Freibergs. Archyvuota kopija 2005-02-08 iš Wayback Machine projekto.