Andų muzika
Andų muzika – terminas, apimantis tradicinės indėnų muzikos, atliekamos Andų kalnuose, buvusios Inkų imperijos srityje (Peru, Bolivija, Ekvadoras, Čilė, Argentina, Kolumbija) įvairovę.
Nuo pat inkų laikų pagrindiniai Andų muzikos instrumentai yra pučiamieji ir mušamieji. XVI a. į regioną atvykus ispanams pradėti naudoti ir styginiai (į liutnią panašus charango). Nuo senųjų indėnų civilizacijų į Andų muzika neįsivaizduojama be vietinės Pano fleitos, vadinamos siku arba zampoña. Taip pat dažnas tradicinis instrumentas – kena (fleita), gaminama iš bambuko stiebo. Pritarimui naudojami būgnai.
XX a. vid. prasidėjus indėnų tautiniams judėjimams, tradicinė Andų muzika pradėta transliuoti per radiją, pradėjo kurtis nauji kolektyvai. 1965 m. susikūrė grupė Las Jairas, kuri tradicinę indėnų muziką maišė su ispaniška muzika. Vėliau Čilėje susibūrė kolektyvai Inti-Illimani, Los Curacas – tradicinė Andų muzika pradėjo plisti po pasaulį, jos melodijomis pradėtos kurti vakarietiškos dainos (Simon and Garfunkel, If I could).
Žymios Andų muzikos grupės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Alborada
- Illapu
- Quilapayún
- Inti-Illimani
- Bolivia Manta
- Inkuyo
- Los Incas
- Savia Andina
- Los Kjarkas
- Sukay
- Tupay
- Kalamarca
- Llajtaymanta
- Rumillajta
- Pucaramanta
- Chimizapagua
- Génesis de Colombia
Populiarios Andų muzikos melodijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- El cóndor pasa („Kondoras skrenda“) Klausyti
- Mama luna („Motina mėnulis“)
- Sicuriadas
- Danza de Sicuri