Amboniečiai

Amboniečiai
Amboniečių orkestras (XX a. pr.)
Gyventojų skaičius	~510 000
Populiacija šalyse	Indonezija (Molukai ir kt.)  Nyderlandai
Kalba (-os)	Ambono malajų, indoneziečių
Religijos	islamas, krikščionybė
Giminingos etninės grupės	Ambono–Timoro tautos, indoneziečiai

Amboniečiai (Suku Ambon ) – Pietryčių Azijos tauta, gyvenanti Indonezijoje, daugiausia centriniuose Molukuose (Ambono ir aplinkinėse salose, pietvakarių Serame). Taip pat gyvena kitur Indonezijoje (Javoje, Irian Džajoje ir kt.), išeivijoje Nyderlanduose. Populiacija – apie 510 tūkst. žmonių, iš jų Molukuose gyvena ~350 tūkst., Nyderlanduose – ~35 tūkst. Vartoja kreolinę Ambono malajų kalbą, taip pat bendrauja indonezietiškai. Maždaug pusė amboniečių yra krikščionys (reformatai), pusė – musulmonai (sunitai). Priklauso Ambono–Timoro tautų grupei.

Amboniečių tauta susidarė XVI–XIX a. konsoliduojantis Ambono ir vakarų Seramo autochtonams hitujams, imigrantams indoneziečiams, europiečiams ir mišrios kilmės žmonėms. XV–XVI a. Molukai buvo vienas svarbiausių pasaulyje prekybos prieskoniais centrų. Čia įsikūrė musulmoniškas Ternatės sultonatas, kuri XVI a. pr. užvaldė portugalai, o XVII a. pr. – olandai. Amboniečiai olandams priešinosi iki pat XIX a. pr., tačiau taip pat dalyvavo olandų kolonistiniuose žygiuose Malajų salyne, XIX a. vid. pasiekė privilegijuotą padėtį malajų visuomenėje. Didelė dalis amboniečių sparčiai perėmė europietiškus papročius, buvo juridiškai šiems prilyginti. 1945–1949 m. vykstant Indonezijos nepriklausomybės karui, daug amboniečių emigravo į Nyderlandus, Naująją Gvinėją. XX a. pab. – XXI a. pr. amboniečiai atsidūrė Molukų konflikto sūkuryje.

Verčiasi prekyba prieskoniais (gvazdikėliai, muskato riešutai), sago palmių auginimu ir apdirbimu, žvejyba, žemės ūkiu, daug amboniečių tarnauja armijoje, užima valstybines pareigas. Amatai: puodininkystė, kalvystė, ginklų (peilių, skydų) gamyba, laivų statyba, perlamutro, vėžlių šarvų apdirbimas, pynimas iš pandano pluošto, laivelių iš gvazdikėlių gamyba. Gyvena kaimo bendruomenėmis, kurioms vadovauja radža. Gyvenvietės skirstosi į giminių kvartalus (soa), kuriuose gyvena tos pačios patrilinijinės giminės (mata ruma) nariai. Musulmonai ir krikščionys tarpusavyje paprastai nesituokia.

Amboniečių gyvenvietės paprastai įkurtos pakrantėse, linijinio išplanavimo. Būstas karkasinis-stulpinis, sienos – iš sago palmių, stogas – iš lapų. Seniau statyti namai ant polių. Vyrų apranga dabar europietiška, per šventes dėvi kofta-badžu. Moterys vilki rožiniais ir žydrais sarongais, baltais badžu iki kelių. Išvystytas muzikinis folkloras (groja smuiku, havajietiška gitara).

• 
  Vaikai groja būgnais
• 
  Ambono musulmonai
• 
  Žvejai