Alomonas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Alomonas – cheminis junginys, kurį išskiria vienos rūšies individai, kad juo paveikti kitos rūšies individus ir taip išgauti naudos. Alomonai dažniausiai yra gynybinės medžiagos, pvz., kuriomis augalai ginasi nuo augalėdžių vabzdžių.

Dažnai vabzdžiai ar kiti organizmai išmoksta apsisaugoti nuo alomonų ar net juos panaudoti savo naudai (taip panaudojami alomonai tampa kairomonais). Tokia evoliucija yra evoliucinės ginklavimosi varžybos.
Prisitaikymo prie alomonų būdai:

  • alomono molekulės imamos naudoti kaip signalas. Alomonas tampa kairomonu.
  • alomono molekules perdirba ir iš jų gaminasi savo feromonus, hormonus ar kitas reikalingas medžiagas.
  • alomono molekules panaudoja kaip savo gynybines medžiagas. Pvz., augalėdis vabzdys atryja savo maistinio augalo nuodus ir jais ginasi nuo plėšriųjų vabzdžių.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Būda V. (2006) Cheminė ekologija. Organizmų sąveikos infocheminėmis medžiagomis. 187 p.