Pereiti prie turinio

Alkasimas Kanumas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Alkasimas Kanumas (Abû al-`Aych Ahmad ben al-Qâsim Kannûn, arab.: بو العيش أحمد بن كنون) buvo vienuoliktasis Idrisidų dinastijos Maroko sultonas, valdęs nuo 937 m. iki 948 m. Alkasimas Kanumas buvo Hasano I Alhadžamo brolis. Jis žuvo 954 m. Andalūzijoje.

Šalį valdant Fatimidams, 931 m. Omejadai užėmė Seutą ir Idrisidams liko tik Tanžeras. 935 m. Omejadams pavyko nugalėti Fatimidų generolą Musą ibn Abulafiją (Musa ibn Abi'l-Afiya) ir atsiimti Fesą. 937 m. Maroko sultonu paskirtas Alkasimas Kanumas. 948 m. jis šalies valdymą atidavė savo sūnui Abul Ališahmadui, o pats išvyko į Kordobą pas Omejadų kalifą Abdal Rahmaną III (Abd ar-Rahman an-Nasir), dalyvavo mūšiuose Andalūzijoje ir viename iš jų 954 m. žuvo.

Prieš tai:
Hasanas I Alhadžamas
Idrisidų dinastija
937-948
Po to:
Abul Ališahmadas