Alkasimas Kanumas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Alkasimas Kanumas (Abû al-`Aych Ahmad ben al-Qâsim Kannûn, arab.: بو العيش أحمد بن كنون) buvo vienuoliktasis Idrisidų dinastijos Maroko sultonas, valdęs nuo 937 m. iki 948 m. Alkasimas Kanumas buvo Hasano I Alhadžamo brolis. Jis žuvo 954 m. Andalūzijoje.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šalį valdant Fatimidams, 931 m. Omejadai užėmė Seutą ir Idrisidams liko tik Tanžeras. 935 m. Omejadams pavyko nugalėti Fatimidų generolą Musą ibn Abulafiją (Musa ibn Abi'l-Afiya) ir atsiimti Fesą. 937 m. Maroko sultonu paskirtas Alkasimas Kanumas. 948 m. jis šalies valdymą atidavė savo sūnui Abul Ališahmadui, o pats išvyko į Kordobą pas Omejadų kalifą Abdal Rahmaną III (Abd ar-Rahman an-Nasir), dalyvavo mūšiuose Andalūzijoje ir viename iš jų 954 m. žuvo.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Prieš tai:
Hasanas I Alhadžamas
Idrisidų dinastija
937-948
Po to:
Abul Ališahmadas