Alina Elena Čekanauskaitė-Šaulauskienė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Alina Elena Čekanauskaitė-Šaulauskienė
Gimė 1928 m. gruodžio 11 d.
Panevėžys
Mirė 2016 m. sausio 22 d.
Vilnius
Veikla gydytoja, pedagogė, visuomenės veikėja
Sritis ginekologija, akušerija,
Organizacijos VU klinikinė ligoninė
Pareigos med. m. dr., doc.
Alma mater Kauno medicinos institutas

Alina Elena Čekanauskaitė-Šaulauskienė (1928 m. gruodžio 11 d. – 2016 m. sausio 22 d.) – gydytoja, mokslininkė, pedagogė, visuomenės veikėja.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė 1928 m. gruodžio 11 dieną Panevėžyje, teisininko šeimoje. Tėvas Povilas Čekanauskas 1940 metais buvo ištremtas į Sibirą, tačiau į trėmimo vietą neatvyko – dingo be žinios.

1947 metais aukso medaliu baigė Panevėžio mergaičių gimnaziją. 1953 metais Kauno medicinos institute įgijo gydytojos specialybę. 1953–1956 metais dirbo akušere-ginekologe Zarasuose. Čia sukūrė šeimą (dukra Dalia Marija ir sūnus Marius Povilas). 1956 metais šeimai persikėlus į Vilnių I gimdymo namuose ėjo Neonatologijos skyriaus vedėjos ir akušerės-ginekologės pareigas. 1958–1995 metais dirbo Vilniaus universiteto klinikinėje ligoninėje akušerijos-ginekologijos skyriuose. 1966 metais apsigynė disertaciją „Elektrolitų koncentracijos kitimai nėščiųjų kraujyje vėlyvų toksikozių atvejais“. Parengė moterų konsultacijoms šios nėščiųjų patologijos ankstyvos diagnostikos ir gydymo metodikas. 1968–1976 metais Vilniaus universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinikoje vadovavo gimdyklos ir priėmimo skyriams, dirbo pedagoginį darbą.

Nuo 1976 metų dirbo VU akušerijos-ginekologijos katedroje asistente, nuo 1980 – docente, nuo 1993 – Vilniaus universitetinės ligoninės moterų klinikos ir Vilniaus perinatalinio centro vadove. Dirbo pedagoginį darbą 1962 m. įkurtame gydytojų tobulinimosi fakultete. Stažavosi įvairiose akušerijos-ginekologijos klinikose: Kauno respublikinėje ligoninėje, Erfurto, Greifsvaldo, Kijevo, Maskvos, Peterburgo, taip pat urologijos ir anesteziologijos klinikose Vilniuje. Skaitė pranešimus konferencijose ir respublikiniuose suvažiavimuose Lietuvoje ir užsienyje (Peterburge, Erfurte, Berlyne, Vienoje, Hagoje, Varšuvoje, Toronte).

Respublikos ir užsienio spaudoje yra paskelbusi per 120 mokslinių straipsnių, yra vadovėlio „Gimdymo pagalba“ bendraautorė. Buvo ilgametė žurnalų „Sveikata“ ir „Sveikatos mokslai“ redakcinės kolegijos narė.

Publikacijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Vilniaus universitetas: akušerijos ir ginekologijos katedra 1803–1993 m. Vilnius: VU Akušerijos ir ginekologijos katedra, 1993.
  • Hipokratas vėl su mumis. Kaunas: Farmacija, 1997, Vilnius: Baltijos kopija, 2012.
  • Rachelės rauda – negimusių kūdikių ilgesys. Kaunas: Farmacija, 1998, Vilnius: Baltijos kopija, 2012.
  • Płacz Racheli: tęsknota dzieci nienarodzonych. Światowa federacja lekarzy „Za życie“. Litewska Asocjacja. Wydanie przygotowała Alina Šaulauskienė. Kaunas : Farmacija, 1998.
  • Vaisingumo pažinimas ir valstybinė šeimos politika. Kaunas: Leidybos ir informacijos centras „Už gyvybę“, 1998, Vilnius: Baltijos kopija, 2012.
  • Gyvybės šauksmas XX–XXI amžių sandūroje. Kaunas : Leidybos ir informacijos centras „Už gyvybę“, 2004.
  • Galėję gyventi. Alina Šaulauskienė, Janina Irena Tartilienė, Daiva Šveikauskienė. Vilnius : Pasaulio gydytojų federacijos „Už žmogaus gyvybę“ Lietuvos asociacija, 2010.
  • Hospitalinė akušerija: mokymo priemonė. Sudaryt.: O. Račkauskienė, J. Stankus, A. Šaulauskienė, A. Venckauskas. Vilnius : LTSR aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerija, 1978.
  • Gimdymo pagalba : Vadovėlis medicinos specialybių studentams. Sudaryt. A. Venckauskas. Vilnius : Avicena, 1996.
  • Akušerijos ir ginekologijos praktikos vadovas. [sudarytojai Gražina Drąsutienė ir Aleksandras Venckauskas]. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2003.
  • Vienuolis nenuorama: kunigo Prano Račiūno, MIC, asmuo ir veikla dokumentų ir atsiminimų šviesoje / parengė Vaclovas Aliulis. Kaunas : Marijonų talkininkų [centro] leidykla, 2015.

Apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 2001 m. išrinkta Lietuvos akušerių-ginekologų draugijos garbės nare.
  • 2001 m. išrinkta Varšuvos medicinos akademijos konversatoriumo „Medicina žmogui“ Garbės nare ir apdovanota Varšuvos Raoul Follereau draugijos garbės raštu.
  • 2013 m. išrinkta Pasaulio gydytojų federacijos „Už žmogaus gyvybę“ Lietuvos asociacijos Garbės pirmininke, daug kartų apdovanota Vilniaus miesto savivaldybės ir SAM padėkos raštais.
  • 2013 m. suteiktas Vilniaus miesto savivaldybės atminimo ženklas „Už nuopelnus Vilniaus savivaldai“.

Visuomeninė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 1945 metų ji įsitraukė į pogrindinės ateitininkų organizacijos veiklą ir 1946 metais tapo jos pirmininke. Buvo aktyvi Lietuvių katalikų mokslo akademijos narė, dalyvavo daugelyje šios akademijos suruoštų konferencijų, suvažiavimų, Jos moksliniai darbai buvo spausdinami Akademijos leidiniuose. 1990 metais įstojo į Pasaulinės gydytojų federacijos „Už žmogaus gyvybę“ Lietuvos asociaciją, kurios pirmininke dirbo nuo 1995-ųjų.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]