Algis Lankelis
Algis Lankelis (g. 1964 m. sausio 1 d. Vilniuje) – Lietuvos skulptorius.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1989 m. baigė Lietuvos dailės institutą. 1993–1996 m. dėstė Vilniaus vaikų ir jaunimo dailės mokykloje, 1998–2000 m. dirbo Šiuolaikinio meno centre, nuo 2001 m. J. Vienožinskio dailės mokyklos direktoriaus pavaduotojas, nuo 2003 m. direktorius. Parodų kuratorius.
Kūryba
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Sukūrė smulkiosios skulptūros (ciklas „Judėjimas“ 1986–1988 m., „Riba“ 1989 m.), dekoratyvinių skulptūrų („Vežimas“, Juknaičiai, 1988 m., „Kompozicija“, Martyno Mažvydo skulptūrų parkas, Klaipėda, 1990 m., „Kalnas ir upė“, Otepalio kultūros namai, Estija, 1993 m.), konceptualių objektų („Vokai“ 1995 m., „Šviesa“ 2001 m.), instaliacijų („Susisiekiantys indai“ 1996 m., „Apie išorę ir vidų“ 1997 m., „Tarpusavio priklausomybė“ 2000 m.), spalvotų inscenizuotų fotografijų („Skirtingi požiūriai“, „Antklodė“, abi 1997 m.).
Skulptūras kuria iš akmens, medžio, betono, joms būdinga abstrakčios, minimalistinės formos, apibendrinti tūriai. Kūryboje pabrėžia meno objekto ir asmeninės arba visuomeninės aplinkos santykį. Nuo 1988 m. dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje (Prancūzija, JAV, Lenkija, Didžioji Britanija, Vengrija ir kitur), individualios parodos surengtos Vilniuje (1993 m.), Bosvilyje (Šveicarija, 1997 m.). Kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus.[1]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Ieva Plūkienė. Algis Lankelis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 504 psl.