Algirdas Tarvydas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
 Biography note.svg  Šį biografinį straipsnį reikėtų sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, prašome sutvarkyti šį straipsnį. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.
Priežastys, dėl kurių straipsnis laikomas nesutvarkytu, aiškinamos straipsnyje Nesutvarkyti straipsniai.

Algirdas Tarvydas g. 1940 m. gruodžio 13 d., Kaune – scenarijų autorius, režisierius, operatorius, prodiuseris.

Algirdas Tarvydas
Algirdas Tarvydas.jpg
Gimė 1940 m. gruodžio 13 d. (79 metai)
Kaunas
Sutuoktinis (-ė) Janina
Vaikai Birutė
Veikla dokumentinio kino scenarijų autorius, režisierius, operatorius, prodiuseris
Alma mater Maskvos kinematografijos institutas
Žymūs apdovanojimai

Lietuvos Kultūros ministerijos aukso garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“

Išsilavinimas

1947–1950 – mokėsi Žagarės (Joniškio r.),

1951–1958 – N. Akmenės vid. m-kloje,

1959–1962 – Vilniaus kultūros ir švietimo technikume (režisūros specialybę),

1968–1973 – studijavo Sąjunginio valstybinio kinematografijos instituto Operatorių fakultete (Maskva, Rusija).

Darbinė veikla

1962–1965 – tarnavo tarybinėje armijoje,

1966–1992 – Lietuvos kino studijos asistentas, dokumentinių filmų ir kino kronikos operatorius, režisierius,

nuo 1992 – nepriklausomas dokumentinių kino filmų scenarijų autorius, režisierius, operatorius, prodiuseris.

Kūrybos kryptys ir tematika

Kūrybos sritys: kino ir dokumentiniai filmai, fotografija. Nufilmavo daugiau kaip 500 kino žurnalų „Tarybų Lietuva“ ir „Lietuvos kronika“ siužetų, 40 kino žurnalų, sukūrė 26 autorinius kino žurnalus (buvo jų režisierius, operatorius, scenaristas, 1968–2001). Kaip operatorius nufilmavo 41 dokumentinį filmą (1968–1988).

Naujausi filmai

2018 m. „Europos parkas. Pradžia“ (Nespalvotoje kino juostoje užfiksuoti kadrai atskleidžia Europos parko kūrimo pradžią bei eigą, menininkų portretus, o kartu – ir svarbiausius atgimstančios Lietuvos įvykius.)

2017 m. „Gyvenimas su muzika“(apie kompozitorių  dirigentą Juozą Karosą)

2016 m. „Alė Rūta. Ilgesys“ (apie JAV lietuvių visuomenės veikėją , rašytoją, poetę)

2016 m. „Gyvenimas tarp žiedų“ (apie poetą Marcelijų Martinaitį)

2016 m. „Skirmantas Valiulis. Laiko labirintuose“ (apie kino kritiką)

Akademikas Vladimiras Toporovas. Lietuviai laike ir erdvėje“ (apie mokslininką, 2010)

„Gediminas Ilgūnas. Nesugalvotas gyvenimas“ (apie rašytoją, keliautoją, 2011)

Man tapyba – visas gyvenimas“ (apie tapytoją M.Bičiūnienę, 2011)

„Kūrybos mįslė“ (apie skulptorę D.Matulaitę, 2012)

„Vidinės laisvės link“ (apie tapytoją G.Vitartaitę, 2013)

„Dangaus sodai“ (apie šiaudinių sodų tautodailę, 2014)

Zigmas Zinkevičius. Pamilęs lietuvių kalbą“ (apie lietuvių kalbos istoriką, 2015)

Kiti svarbūs kino filmai

„Gyventi“ (apie pirmąją širdies persodinimo operaciją Lietuvoje, 1988)

„Kieno mūsų žemė“ (apie sovietinius fermerius, 1988)

„Knygos ir spalvos“ (apie Kauno spaustuvę „Spindulys“, 1989)

„Mūsų metai“ (apie Vilniaus kuro aparatūros gamyklą, 1989)

„Rekrūtai“ (apie Lietuvos kareivius sovietinėje armijoje, 1990)

„Baltojo Vilniaus legenda“ (apie Vilniaus mikrorajonus – Šeškinę, Lazdynus, Justiniškes ir kt., 1990)

„Kiti keliauja žvaigždynais“ (apie lietuviško kino pradininkus, 1992), „Marija Gimbutienė“ (apie mokslininkę, 1993)

„Pirmyn į Europą“ (apie Kauno gamyklą „Banga“, 1993)

Europos parkas. Žmogaus ženklai“ (apie surengtą pirmąją skulptorių kūrybinę stovyklą, 1993)

„Žmonės ir žemė“ (apie Ukmergės r., 1993), „Monika Bičiūnienė“ (apie tautodailininkę, 1995)

„Gariūnų vyrai“ (apie prekybą naudotais automobiliais iš Vakarų Europos, 1995)

„Nėra pasaulyje mieliau kaip Lietuvoj“ (apie kultūros mecenatą Antaną Mikalajūną, 1995)

Bernardas Brazdžionis. Sugrįžimas“ (apie poeto atvykimą į Lietuvą iš JAV, 1997)

„Jurgis Dovydaitis. Palikimas“ (apie tautosakos rinkėją, 1998)

„Savo praeities beieškant“ (apie kino operatorių S.Vainalavičių, 2000), „Elektrėnai“ (Elektrėnų ir elektrinės statybos istorija, 2000)

„Žolės prakalbėjimas“ (apie poetą Marcelijų Martinaitį, 2001)

„Laimonas Noreika“ (apie aktorių, 2002), „Norbertas Vėlius. Čia ir ten“ (apie mitologą, 2003)

„Mūsų žemė“ (Lietuvos žemės ūkio istorija, 2004)

„Visos mintys iš vienos galvos“ (apie kino režisierių, operatorių P.Abukevičių, 2005)

„Prikelti laiką“ (apie Lietuvos nacionalinio muziejaus restauratorius, 2006)

„Nidos ekspresija“ (apie tarptaut. Nidos tapybos plenerą, 2008), „Kūrybos erdvė“ (apie dailininką A.Stasiulevičių, 2009)

Kurdamas dokumentinius filmus stengiasi įamžinti Lietuvos iškilius menininkus ir jų kūrybinį kredo.

Su kitais įkūrė (1967) ir vadovavo (iki 1970) Vilniaus fotoklubui. Svarbiausios fotografijų parodos: pirmoji individuali paroda (Respublikiniai profsąjungų kultūros rūmai, toliau RPKR, 1967), „BAM e“ (RPKR, 1978), „Tiumenės žemėje“ (RPKR, 1979), „Mūsų draugas Erfurtas“ (RPKR, 1979), „Lietuvos kino studijos darbo veteranai“ (RPKR, 1980), „Kinematografininkai“ (kino teatras „Pergalė“, Vilnius, 1981), „Darbas, kūryba, poilsis“ (RPKR, 1981), „KATEK e“ (RPKR, 1982), „Niekas nepamiršta, niekas neužmiršta (16-oji lietuviškoji šaulių divizija)“ (RPKR, 1985), „Laisvalaikis ant Tauro kalno“ (RPKR, 1987), „Paskutinis M.Gimbutienės apsilankymas Lietuvoje 1993 m.“ (Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 1993), „Kupiškėnų vestuvės“ (skirta rež. P.Zulono 100-čiui, Kupiškio etnografijos muziejus, 2012). Išleido autorinę fotografijų knygą „Lietuviško kino veidai“.

2016 01 13  Sausio 13 –osios Lietuvos laisvės gynimo 25 – mečio minėjimui skirtų renginių proga atidaryta fotonuotraukų  „UŽ Laisvę“ paroda Seime ir Lietuvos  radijuje ir televizijoje. 2016 m.  – fotoparoda „Kino režisierius Gytis Lukšas“ Lietuvos radijuje ir televizijoje, kino sąjungoje.

Visuomeninė veikla

Lietuvos fotomenininkų sąjungos (nuo 1970), Lietuvos kinematografininkų sąjungos (nuo 1977) narys.

Kita veikla

Nuo 1988 kuria autorinius dokumentinius filmus, yra jų režisierius, operatorius, scenaristas ir prodiuseris. Įkūrė bendrovę „Algirdo Tarvydo studija“ (1991, nuo 1998 – VšĮ „Dokumentika“). Lietuvos nacionaliniame muziejuje surengė ir vedė dokumentinio kino vakarus „Lietuvos istorija ir kinas“ (2003–2006), sukūrė šio muziejaus veiklos metraštį skaitmeninėje laikmenoje (50 val., 2005–2006). Lietuvos kinematografininkų sąjungoje surengė dokumentinio kino vakarų ciklą „Pasaulio ir Lietuvos dokumentika“ (2008). Nufilmavo ir sukaupė Lietuvos įvykių, kultūros, mokslo žmonių archyvą (daugiau kaip 600 val.), daugiau kaip 50 tūkstančių nuotraukų (2000–2012). Dalis fotografijų saugoma Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje, Lietuvos centriniame valstybės archyve, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, Nacionalinėje dailės galerijoje. Visi nufilmuoti ir sukurti filmai saugomi Lietuvos centriniame valstybės archyve, LR Seimo kanceliarijos archyve, LRT televizijoje.

Apdovanojimai

Suteiktas menininko statusas (2005). Apdovanotas Lietuvos Kultūros ministerijos aukso garbės ženklu „Nešk savo šviesą  ir tikėk“ (2016).

Apdovanotas Lietuvos kino operatorių asociacijos (LAC) apdovanojimu „Ąžuolas 2018“ už kūrybinius gyvenimo pasiekimus (2018)

Laisvalaikis

Bendravimas su vaikaičiais; darbas – "herojaus" paieška ir įprasminimas kine, vaizdo filmuose ir nuotraukose.

Moto

Kasdien dirbk – neskubėdamas!