Alfredas Jaunušanas
Išvaizda
Alfredas Jaunušanas latv. Alfrēds Jaunušāns | |
---|---|
Gimė | 1919 m. kovo 24 d. Ryga |
Mirė | 2008 m. birželio 24 d. (89 metai) Ryga |
Veikla | latvių teatro aktorius, režisierius |
Organizacijos | Latvijos konservatorija |
Pareigos | dėstytojas |
Alma mater | A. Lunačiarskio teatro meno institutas |
Žymūs apdovanojimai | |
Alfredas Jaunušanas (latv. Alfrēds Jaunušāns, 1919 m. kovo 24 d. Ryga – 2008 m. birželio 24 d. Ryga) – latvių teatro aktorius, režisierius.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1938–1941 m. Rygoje studijavo Latvijos universiteto Istorijos ir Filologijos fakultete, 1948 m. baigė Andrejo Upyčio dramos teatro studiją, 1963 m. Maskvoje – A. Lunačiarskio teatro meno instituto Aukštuosius režisūros kursus. Nuo 1947 m. Andrejo Upyčio dramos teatro Rygoje (nuo 1989 m. Latvijos nacionalinis teatras) aktorius, nuo 1963 m. ir režisierius (1966–1987 m. meno vadovas. Nuo 1954 m. Latvijos konservatorijos dėstytojas.
Pastatė daugiau kaip 40 spektaklių.[1]
Vaidmenys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Teatre
- Karandyševas – Aleksandras Ostrovskis. Bekraitė, 1948 m.,
- Rūdis – Rudolfas Blaumanis. Siuvėjų dienos Silmačiuose, 1955 m., 1965 m.,
- Marmeladovas – pagal F. Dostojevskį. Nusikaltimas ir bausmė, 1957 m.,
- Henrikas IV – Viljamas Šekspyras. Henrikas IV, 1970 m.,
- Pirosmanis – Vadimas Korostyliovas. Pirosmani, Pirosmani, 1976 m.
- Kine
- Koklapas – Šalna pavasarį, 1955 m.
- Kalašnikovas – Po audros, 1956 m.
- Krastinis – Priežastis ir pasekmė, 1956 m.
- Stagis – Svetima kaime, 1958 m.
- Direktorius – Karklai pilkieji žydi, 1961 m.
- Kencis – Matininkų laikai, 1968 m.,
- Pateris – Kalavijo šešėlyje, 1976 m.
Pastatymai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Janis Rainis. Pūsk, vėjeli!, 1968 m.,
- Tenesis Viljamsas. Geismų tramvajus, 1969 m.,
- Ferencas Molnaras. Lilijomas, 1971 m.,
- Alfredas de Miusė. Lorencačas, 1973 m., Ugnis ir naktis, 1985 m.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Alfredas Jaunušanas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 601 psl.