Alfred Dreyfus
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Alfredas Dreifusas angl. Alfred Dreyfus | |
---|---|
Visas vardas | Alfred Dreyfus |
Gimė | 1859 m. spalio 9 d. Miulūzas, Prancūzija |
Mirė | 1935 m. liepos 12 d. (75 metai) Paryžius, Prancūzija |
Veikla | Pulkininkas leitenantas Prancūzijos kariuomenėje |
Žinomas (-a) už | Dreifuso byla |
Vikiteka | Alfred Dreyfus |
Alfredas Dreifusas (Alfred Dreyfus); 1859 m. spalio 9 d. – 1935 m. liepos 12 d.) – žydų kilmės Prancūzijos kariuomenės pulkininkas leitenantas, labiausiai žinomas dėl Dreifuso bylos. Dreifusui 1894 m. buvo iškeltas teismo procesas dėl kaltinimų išdavyste. Šis įvykis tapo vienu prieštaringiausiai vertinamu Prancūzijoje ir pateko į istoriją kaip Dreifuso byla. Byla baigėsi visišku Dreifuso išteisinimu.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Dreifusas gimė visiškai asimiliuotoje turtingo Elzaso fabrikanto šeimoje. 1894 m. A. Dreifusas Prancūzijos žvalgybos buvo apkaltinas karinės informacijos teikimu Vokietijai ir buvo nuteistas katorgai iki gyvos galvos ir įkalintas Velnio saloje. 1896 m. Prancūzijos žvalgybos viršininkas G. Pikvartas nustatė, jog Vokietijos žvalgybai informaciją teikė karininkas M. Esterhazy, tačiau 1898 m. teismas M. Esterhazy išteisino ir 1899 m. vėl pripažino A. Dreifusą kaltu.
Bylos faktai tapo žinomi Prancūzijos visuomenei. Dreifuso byla peraugo į antisemitizmo bangą visoje Prancūzijoje. Rašytojas Emilis Zola laikraštyje „L’Aurore“ publikavo straipsnį, kuriame karo ministrą ir karo teismą apkaltino falsifikavimu ir antisemitizmu. Visuomenė pasidalijo į dvi grupes: dreifusininkus ir antidreifusininkus. Palengva visuomenės nuomonė pradėjo krypti į A. Dreifuso pusę. F. Forė mirtis ir politinė krizė atvedė į valdžią kairiąsias jėgas. 1899 m. rugpjūtį A. Dreyfusas buvo amnestuotas, 1906 m. reabilituotas. Per Pirmąjį pasaulinį karą Dreifusas vėl tarnavo kariuomenėje, tarnybą baigė turėdamas pulkininko leitenanto laipsnį.
Dreifuso byla parodė, kad net demokratiškiausių pasaulio valstybių visuomenės yra nusiteikusios antisemitiškai ir paskatino sionizmą.