Aleksandras Lebedevas (1893)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Aleksandras Lebedevas
LebedevAA 1960 Komarovo.jpg
1960 metais
Gimė: 1893 m. lapkričio 27 d.
Panevėžys, Rusijos imperija
Mirė: 1969 m. kovo 15 d. (75 metai)
Leningradas, TSRS
Veikla: Fizikas, politikas
Commons-logo.svg Vikiteka: Aleksandras Lebedevas (1893)Vikiteka

Aleksandras Lebedevas (1893 m. lapkričio 27 d. Panevėžyje, Rusijos imperija – 1969 m. kovo 15 d. Leningrade, TSRS) – fizikas, elektroninės optikos specialistas, TSRS mokslų akademijos narys, TSRS Aukščiausiosios Tarybos deputatas, Socialistinio darbo didvyris (1957), 5 kartus apdovanotas Lenino ordinu (1945, 1953, 1953, 1957, 1959), 3 kartus Darbo raudonosios vėliavos ordinu (1943, 1951, 1957), Garbės ženklo ordinu (1939), Lenino premija (1959) ir Stalino premija (1947, 1949).

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė 1893 m. lapkričio 27 d. Panevėžyje. Tėvas Aleksejus Lebedevas buvo Panevėžio realinės mokyklos direktorius. Nuo vaikystės tėvas suteikė daug žinių apie fiziką. 1911 m. baigė Sankt Peterburgo realinę mokyklą. 1916 m. baigė Sankt Peterburgo universiteto fizikos fakultetą. 1919 m. pradėjo dirbti optikos institute. 1922-1926 m. vyresnysis asistentas fizikos katedroje. Dirbo mokslinėje grupėje kūrusioje optinius stiklus, kurie buvo pagaminti 1926 m. ir TSRS nuo 1927 m. nebeimportavo optinių stiklų. 1930 m. devyniems mėnesiams išvyko į komandiruotę Jungtinėje Karalystėje, kur dirbo su nobelio premijos laureatu William Henry Bragg, vykdė elektronų difrakcijos ir rentgenostruktūrinius tyrimus. 1934 m. dalyvavo ekspedicijoje ant Elbruso kalno, kur vykdė saulės radiacijos tyrimus. 1935 m. balandžio 29 d. tapo fizikos ir matematikos mokslų daktaru. 1943 m. su savo mokslinių tyrimų darbo grupe sukūrė elektroninį mikroskopą, už tai buvo apdovanotas Stalino premija. Taip pat sukūrė nemažai elektroninės optikos prietaisų taikomų medicininiuose tyrimuose. 1944-1952 m. vadovavo elektronikos skirtos gynybos pramonei institutui. 1947 m. Leningrado universiteto elektrofizikos fakulteto katedros vadovas. Nuo 1950 m. su savo mokslinių tyrimų grupe vykdė lazerinių technologijų tyrimus, kūrė lazerius, kurie buvo diegiami įvairiuose pramonės sektoriuose. 1950-1956 m. TSRS Aukščiausiosios Tarybos deputatas. 1953-1956 m. TSRS Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas. Mirė 1969 m. kovo 15 d. Leningrade.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • В. Н. Верцнер, Л. П. Страхов Александр Алексеевич Лебедев (некролог) // Успехи Физических Наук. — 1969. — Т. 99. — № 1. — С. 153—154.
  • Храмов Ю. А. Лебедев Александр Алексеевич // Физики: Биографический справочник / Под ред. А. И. Ахиезера. — Изд. 2-е, испр. и дополн. — М.: Наука, 1983. — С. 157. — 400 с. — 200 000 экз. (в пер.)