Aleksandras Grynas (1895)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Aleksandras Grynas
latv. Aleksandrs Grīns
Gimė 1895 m. rugpjūčio 15 d.
Mirė 1941 m. gruodžio 25 d. (46 metai)
Astrachanė
Veikla latvių rašytojas, vertėjas

Šis straipsnis apie latvių rašytoją, apie rusų rašytoją skaitykite Aleksandras Grynas (1880)

Aleksandras Grynas (latv. Aleksandrs Grīns, tikrasis vardas Jekabas Grynas (Jēkabs Grīns), 1895 m. rugpjūčio 15 d. „Žiedžiai“, Biržų valsčius, Jekabpilio apskritis, Rusijos imperija1941 m. gruodžio 25 d. Astrachanė) – latvių rašytojas, vertėjas. Slapyvardžiai Dr. Skribanovics, Homo Grisenbergensis. Vienas žymiausių istorinės novelės kūrėjų XX a. pirmosios pusės latvių literatūroje.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Baigė Cėsių vidurinę mokyklą. Savanoriu dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare, baigęs Aleksejaus karo mokyklą, 19161917 m. vadovavo latvių šaulių daliniui, po sužeidimo demobilizuotas. Studijavo mediciną Tartu, vėliau Latvijos universitete. 1919 m. pavasarį mobilizuotas į Raudonosios armijos latvių šaulių dalinį, bet po mėnesio perėjo į dalinius, kovojančius už Latvijos nepriklausomybę. 1920 m. suteiktas Latvijos kariuomenės kapitono laipsnis. 19201924 m. Latvijos kariuomenės laikraščio „Latvijas kareivis“ vyr. redaktoriaus pavaduotojas, 1924 m. išėjo į atsargą, dirbo įvairiuose periodiniuose leidiniuose, vėliau tapo profesionaliu rašytoju. Nuo 1939 m. vėl tarnavo Latvijos kariuomenės sienos apsaugos daliniuose. 1941 m. birželio mėn. suimtas, kalintas Astrachanės kalėjime; nuteistas mirties bausme ir sušaudytas.[1]

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Parašė istorinių novelių, romanų, pirmuosiuose jų vaizduojamos latvių šaulių kovos su bermontininkais, romane „Tobagas“ – hercogo Jokūbo valdymo laikai, romanų trilogijoje „Sužadėtiniai“ aprašytas Šiaurės karas, romanų dilogijoje „Žemės atnaujintojai“ atskleistas latvių žemdirbio sugebėjimas išlikti įvairiomis aplinkybėmis. Parašė istorijos veikalų,[2] istorinių asmenybių portretų. Parašė kelias pjeses. Išvertė E. M. Remarko „Vakarų fronte nieko naujo“.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Kryžiuočio žygiai (Krustneša gaitas), 1921 m.
  • Septyni ir vienas (Septiņi un viens), novelės, 1926 m.,
  • Likimo valdžioje (Likteņa vara), novelės, 1928 m.,
  • Nameisio žiedas (Nameja gredzens), romanas, 1932 m. (vertimas į lietuvių kalbą "Nameisio žiedas", Šiauliai, 2020, vert. Dzintra Elga Irbytė-Staniulienė),
  • Sielų pūga (Dvēseļu putenis), romanas, 3 d. 19331934 m.
  • Tobagas (Tobago), romanas, 1934 m.
  • Sužadėtiniai (Saderinātie), trilogija:
    • Pilkasis raitelis (Pelēkais jātnieks), 1938 m.
    • Raudonasis raitelis (Sarkanais jātnieks), 1938 m.,
    • Juodasis raitelis (Melnais jātnieks), 1940 m.
  • Šventojo Meinardo stebuklas, arba Išlaisvintas velnias (Svētā Meinarda brīnumdarbs jeb Atpestītais velns), novelės, 1938 m.
  • Andrėjis Pumpuras ir Lačpėsis (Andrejs Pumpurs un Lāčplēsis), pjesė, 1938 m.
  • Žemės atnaujintojai (Zemes atjaunotāji), dilogija:
    • Atgimusi gentis (Atdzimusī cilts), 1939 m.
    • Miško vaikai (Meža bērni), 1939 m.
  • Pasaulio istorija (Pasaules vēsture 1–4), 1929-1930 m.
  • Žemė ir tautos (Zeme un tautas 1–4), 1929-1931 m.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Aleksandrs Grīns. Rīga (1999)
  • Kiršentāle I. Aleksandrs Grīns // Latviešu rakstnieku portreti. 20. un 30. gadu rakstnieki. Rīga (1994)
  • Hiršs H. Vēl viena atgriešanās // A. Grīns. Dvēseļu putenis. Rīga (1989)
  • Ērmanis P. Aleksandra Grīna dzīve // A. Grīns. Kopoti raksti. 1. sēj. Rīga (1939)
  • Veselis J. Aleksandrs Grīns // Latviešu literatūras vēsture. 6. sēj. Rīga (1937)

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Aleksandrs Grīns (1895 - 1941)
  2. Silvestras GaižiūnasAleksandras Grynas (1895). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 181 psl.