Pereiti prie turinio

Aklasis teksto rinkimas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Aklasis teksto rinkimas (angl. touch typing) – teksto rinkimas nežiūrint į klaviatūrą.[1]

Frank Edward McGurrin laikomas metodo išradėju[2]

Aklojo teksto rinkimo atradėju laikomas stenografistas Frank Edward McGurrin (1861–1933), kuris 1888 m. naudodamas šį metodą laimėjo pirmąjį prizą to meto teksto rinkimo varžybose. Jis buvo vienintelis akląjį rinkimą naudojęs dalyvis.[2][3]

– Ar neatrodo,– paklausė jis.– Jog su jūsų trumparegyste sunkokia šitiek spausdinti?"
–Buvo iš tiesų,– atsake jinai. – Bet aš išmokau rasti raides nežiūrėdama."


Klavišų priskyrimas pirštams (standartinė kompiuterio klaviatūra).

Renkama visais abiejų rankų pirštais. Kiekvienas klavišas turi jam spausti skirtą pirštą. Kiekvienas pirštas, išskyrus nykščius, turi nuolatinę vietą ant jam paskirto klavišo. Kai reikia paspausti kurį nors kitą klavišą, pirštas perkeliamas ant jo ir paspaudus klavišą grąžinamas į nuolatinę vietą.

Paveiksle parodyta, kuriems pirštams priskiriami standartinės klaviatūros klavišai.

Spausdinant labai vargina nuolatinis dėmesio perkėlimas tarp klaviatūros, spausdinamo teksto (ekrano, popieriaus) ir neretai dokumento, kuris spausdinamas ar su kurio dirbama rengiant tekstą. Klaviatūrai nebereikalaujant dėmesio, sumažėja ne tik nuovargis, bet ir klaidų skaičius, tai itin svarbu programuojant. Spausdinimo greitis taip pat paprastai didesnis, nors tai priklauso ir nuo įgudimo. Paskirstant krūvį daugeliui pirštų sumažėja ir fizinis nuovargis. Prireikus nesunku spausdinti ir kitakalbe (dažniausiai angliška) klaviatūra, kurioje lietuviškos raidės nesužymėtos (gaminamos „hakerio klaviatūros“ klavišais be jokių ženklų).

Darbdaviai linkę manyti, jog darbuotojas turi sugebėti spausdinti ne mažiau kaip 50 žodžių per minutę, nors dauguma žmonių spausdina lėčiau.[4]

Aklasis rinkimas taip pat padeda išlaikyti taisyklingą sėdėseną darbo metu, saugodamas nuo kaklo ir nugaros skausmų.[5]

„Hakerio klaviatūra“ nesužymėtais klavišais

Mokymasis aklai rinkti tekstą yra laiko reikalaujanti investicija. Būtinas standartinis klavišų išdėstymas, kurį po to sunku pakeisti, net jei kitoks išdėstymas teoriškai konkrečiam darbui būtų optimalesnis.

Mokymo metodika

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Klasikinė mokomoji metodika yra iš pradžių išmokti aklai spausdinti pagrindinės padėties raides, paskui mokytis viršutinę eilę, vėliau apatinę bei kitus klavišus. Tam parengiami specialūs žodžiai bei sakiniai. Svarbu išmokti grąžinti rankas į pradinę padėtį, nes jos dažnai pakeliamos nuo klaviatūros (praeityje to reikėdavo perstumti rašomosios mašinėlės vežimėliui, šiuo metu – naudoti kompiuterio pelę ar kursoriaus valdymo klavišus). Pagrindinės padėties radimui nežiūrint palengvinti klavišai Š (F angliškoje klaviatūroje) ir J žemiau raidės ženklo turi apčiuopiamą brūkšnelio pavidalo iškilimą. Aklojo metodo mokymuisi gali būti naudojamos ir įvairios mokomosios kompiuterio programos.

Sunkiausia metodo mokytis tiems, kurie jau gana gerai spausdina be aklojo rinkimo, nes trūksta motyvacijos: vos tik išmokus metodą, iš pradžių kurį laiką spausdinama lėčiau.[6] Tačiau kaupiantis įgudimui, spausdinimo greitis paskui pradeda didėti.

  1. Aklasis teksto rinkimasV. Dagienė, G. Grigas, T. Jevsikova. Enciklopedinis kompiuterijos žodynas. 4-as leidimas. Vilnius: VU MII, 2014 // EKŽ, 2021, nuolat atnaujinamas. ISBN 978-9986-680-52-9.
  2. 2,0 2,1 Wyckoff Seamans & Benedict (1900), The History of Touch Typewriting, New York: Guilbert Putnam, p. 6–10 
  3. Frank Edward McGurrin, skirsnis „Contest for a Prize of $500 - The Remington Operator Wins the Battle“.
  4. „Why your typing means you're probably not up to the job - Less than half of Britons hit the 50 words per minute typing speed seen as 'minimum' for work“. The Telegraph. Nuoroda tikrinta 2019-11-22.
  5. „Sore back? 7 tips to stop your hours of computer use becoming a pain in the neck“. BT.com (anglų). Suarchyvuotas originalas 2020-11-25. Nuoroda tikrinta 2020-12-23.
  6. Yechiam, E; Erev I; Yehene, V; Gopher, D (2003). „Melioration and the transition from touch-typing training to everyday use“. Human Factors. 45 (4): 671–683. doi:10.1518/hfes.45.4.671.27085. PMID 15055463.