Aizkrauklės mūšis (1207)
Aizkrauklės mūšis (1207) | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
Konflikto šalys | |||||||
Lietuvos kunigaikštystė | Kalavijuočių ordinas Rygos arkivyskupija Žiemgaliai | ||||||
Vadovai ir kariniai vadai | |||||||
Viesturas Konrad von Meyendorp |
Aizkrauklės mūšis (vok. Schlacht bei Ascheraden) – 1207 m. gruodžio 26 d. įvykęs lietuvių pajėgų susidūrimas su Viesturto vadovautų žiemgalių ir jiems padėjusių Kalavijuočių Ordino bei Rygos vyskupo Alberto (Albert von Buxhövden) pajėgų susidūrimas ties Aizkraukle (vok. Ascherade, dabartinė Latvija).
1207 m. rudenį lietuviai surengė keršto žygį į žiemgalių vado Viesturo žemes. Žinoma, kad Viesturo pilis Turaida šio žygio metu nenukentėjo, tačiau buvo apiplėštos kitos Žiemgalos vietovės (vok. Treibe ir Coiwa).[1] Žygiu lietuviai siekė revanšo už pralaimėjimą 1205 m. pradžioje vykusiame Ruopažių mūšyje.[2]
Kalavijuočiai ir Rygos vyskupo Alberto kariai pasivijo ties Aizkraukle atsitraukiančią „visos Lietuvos“ kariuomenę ir ją sumušė.[3] Minima, kad iš lietuvių atimtas „grobis, įskaitant daug moterų ir vaikų, kuriuos jie pavogė“.[1] Duomenų apie lietuvių pajėgų vadą bei abiejų pusių pajėgų dydžius, nuostolius – nėra žinoma.
T. Baranausko teigimu, nei 1205 m., nei 1207 m. pralaimėjimas nepadarė didesnės įtakos Lietuvos ir Livonijos kovoms: lietuviai prieš tai ir vėliau nuolat puldinėjo Livoniją,[4] tad šių mūšių rezultatai nelaikytini lemtingais. Tikėtina, kad iki 1205 m. lietuviai vokiečių kolonijos Rygoje nelaikė svarbiu priešu. 1205 m. Viesturo sudaryta sąjunga su Ryga reiškė Ordino įsitraukimą į lietuvių konfliktus su šiauriniais kaimynais.[5]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- (LT) Baranauskas, Tomas. Lietuvos valstybės ištakos. Vilnius: Vaga, 2000.
- (LT) Baranauskas, Tomas. Mūšiai viduramžių Lietuvos istorijoje, LITUANISTICA. 2020. T. 66. Nr. 3(121).
- (LV) Indriķa hronika = Heinrici Chronicon, Ā. Feldhūna tulkojums, Ē. Mugurēviča priekšvārds un komentāri. Rīga: Zinātne, 1993.
- (LT) Raulinaitis, Zigmas. Grobio ir naikinimo žygis. Brooklyn: Karys, 1979.
- (LT) Raulinaitis, Zigmas. Lietuvos raiteliai. Kn. 1: Kunigaikščių sąjunga. Brooklyn: Karys, 1985.
- (DE) Von Arbusow, L., Grundriß der Geschichte Liv-, Est- und Kurlands. Mit 1 Karte und 2 Lichtdrucktafeln. Dritte umgearbeitete Auflage., Riga 1908. Verlag von Ionck und Poliewsky.
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 Von Arbusow, L., Grundriß der Geschichte Liv-, Est- und Kurlands. p. 20,.
- ↑ Baranauskas, Tomas. Mūšiai viduramžių Lietuvos istorijoje, LITUANISTICA. 2020. T. 66
- ↑ Indriķa hronika = Heinrici Chronicon, Ā. Feldhūna tulkojums, Ē. Mugurēviča priekšvārds un komentāri. p. 102–107.
- ↑ Baranauskas, Tomas. Lietuvos valstybės ištakos. p. 177.
- ↑ Raulinaitis, Zigmas. Grobio ir naikinimo žygis, p.30.