Adomo Mickevičiaus akmuo

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 54°53′55.74″ š. pl. 23°57′4.11″ r. ilg. / 54.8988167°š. pl. 23.9511417°r. ilg. / 54.8988167; 23.9511417

Adomo Mickevičiaus akmuo

Adomo Mickevičiaus akmuo – riedulys, buvęs geologinis gamtos paveldo objektas. Guli Kauno mieste, Žaliakalnyje, Ąžuolyno parke, Girstupio slėnyje, kuris vadinamas Adomo Mickevičiaus slėniu. Riedulio apatinė dalis iš visų pusių apcementuota, akmenyje iškalti metai „1823“ ir inicialai „A.M.“

Adomo Mickevičiaus akmuo 2016 m. vasario 8 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-88 išbrauktas iš geologinių gamtos paveldo objektų sąrašo kaip neatitinkantis kriterijų geologinis gamtos paveldo objektas.

Akmuo[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Riedulio forma artima gerai apzulintai trapecinei plokštei. Riedulio matmenys (virš žemės paviršiaus esančios jo dalies): aukštis – 1,03 m; ilgis – 1,15 m; plotis – 0,41 m; didžiausia horizontali apimtis – 2,97 m. Riedulį sudaro uoliena – biotitinis amfibolitas, apkvarcėjęs, rausvas su pilkais ir juosvais dryžiais, itin smulkiagrūdis ir smulkiagrūdis. Tiriant šlifą, nustatyti šie mineralai: plagioklazas, raginukė, kvarcas, biotitas, epidotas, apatitas, sfenas, sericitas; kristalinių grūdelių dydžiai: biotito – 0,5–1 mm, plagioklazo ir raginukės – 0,5 mm, kvarco – <0,2 mm; struktūra – lepidonematogranoblastinė, metasomatinė (apkvarcėjimo pasekmė), itin smulkiagrūdė ir smulkiagrūdė; tekstūra – masyvi, su kvarco gysla.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šis riedulys nuo senų laikų gulėjo Girstupio upelio slėnyje. Pasakojama, kad poetas Adomas Mickevičius, 18191823 metais mokytojaudamas Kaune, mėgo dažnokai lankytis Ąžuolyne ir miškingame Girstupio upelio slėnyje, sėdėti prie minimo akmens. Kai poetas rengėsi išvažiuoti į užsienį, 1823 metų pavasarį draugai Girstupio slėnyje jam surengė išleistuves. Jų metu, Karolinai Kovalskienei pasiūlius, draugai slėnį pavadino Adomo Mickevičiaus slėniu, o jame ant akmens su poeto inicialais „A.M.“ dar iškalė ir išvykimo iš Kauno metus – „1823“. Nuo tada šiam rieduliui prigijo pavadinimas – „Adomo Mickevičiaus akmuo“. XIX amžiaus šeštojo dešimtmečio pabaigoje, ėmus tiesti per Kauną geležinkelį, buvo išleistas įsakymas surinkti visus Kauno apylinkių akmenis. Ir tada kažkas iš žmonių šį akmenį paslėpė – užkasė į žemę. Tik 1918 m. Girstupio vanduo per didelį potvynį išplovė jį. Akmuo buvo pastatytas į dabartinę vietą.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos geologijos paminklai ir draustiniai. Parengė A. Linčius. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]