Adolfas Vėgėlė
Adolfas Vėgėlė | |
---|---|
Gimė | 1882 m. spalio 21 d. Musteikiai, Tauragnų valsčius |
Mirė | 1914 m. birželio 3 d. (31 metai) Kazliškis, Rokiškio valsčius |
Veikla | žurnalistas, redaktorius, vertėjas |
Alma mater | Žemaičių kunigų seminarija |
Adolfas Vėgėlė (1882 m. spalio 21 d., senu stiliumi spalio 9 d. Musteikiai, Tauragnų valsčius – 1914 m. birželio 3 d., senu stiliumi gegužės 21 d. Kazliškis, Rokiškio valsčius, palaidotas Vilniuje) – Lietuvos žurnalistas, redaktorius, vertėjas, vienas pirmųjų grožinės literatūros vertėjų.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Mokėsi Mintaujos gimnazijoje, Žemaičių kunigų seminarijoje.
1908 m. dirbo laikraščio „Vilniaus žinios“, 1910 m. – laikraščių „Rygos garsas“ ir „Viltis“ redakcijose. 1909 m. Vilniuje pradėjo leisti ūkio laikraštį „Žemdirbys“, 1910 m. – jo priedą „Kooperatorius“, buvo jų faktiškasis redaktorius. 1910–1913 m. redagavo leidinius „Teatras“, „Balsas“, „Naujoji srovė“, 1913 m. su J. Rinkevičiumi, L. Gira literatūrinį žurnalą „Vaivorykštė“.
Bendradarbiavo laikraščiuose „Šaltinis“, Lietuvos ūkininkas, „Vienybė lietuvninkų“. [1] Pasirašydavo slapyvardžiu Musteikis.
Išleido „Kišeninį rusišką–lietuvišką žodyną“ (1906, 1920 m.). Išvertė V. Reimonto „Teismas“, J. Koženiovskio „Pabaigtuvės“, Z. Moravskos, J. Kraševskio, J. N. Kaminskio, L. A. Dumševskio, L.Tolstojaus "Ar daug žmogui žemės reikia" ir kt. knygų.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 551 psl.