Adolfas Lapinskas
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Adolfas Lapinskas (1844 m. spalio 29 d. Sintautų kaime, Vilkaviškio apskritis – 1909 m. liepos 5 d. Račkose, dab. Lenkija) – Romos katalikų kunigas, poetas, tautosakos rinkėjas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Mokėsi Sintautų pradinėje mokykloje, Marijampolės progimnazijoje, Seinų kunigų seminarijoje. 1868 m. įšventintas kunigu, vikaravo Lomžoje, Raigarde ir Tykocine, klebonavo Liubotine bei Račkose. Seminarijos profesoriaus Jono Jamelkovskio paragintas, užrašinėjo lietuviškas mįsles, priežodžius ir dainas tuometinėse Marijampolės bei Kudirkos Naumiesčio apskrityse. Rusų valdžia spausdinti rinkinio lotyniškomis raidėmis neleido, rankraštis dingo. Prarastas ir jo sukurtas eilėraščių rinkinys „Garsas jaunystės“, pasirašytas Lauro Šekšnapelvio slapyvardžiu. Mirė ir palaidotas Račkose.