Adolfas Lapinskas
 |
Dėmesio! Straipsnis ar jo dalis neturi išnašų į patikimus šaltinius. Dėl to medžiaga gali būti nepatikima. Pagal Vikipedijos nuostatas, nepatikrinama informacija gali būti trinama. Paieškokite patikimų šaltinių ir paremkite medžiagą išnašomis į šaltinius. |
Adolfas Lapinskas (1844 m. spalio 29 d. Sintautų kaime, Vilkaviškio apskritis – 1909 m. liepos 5 d. Račkose, dab. Lenkija) – Romos katalikų kunigas, poetas, tautosakos rinkėjas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Mokėsi Sintautų pradinėje mokykloje, Marijampolės progimnazijoje, Seinų kunigų seminarijoje. 1868 m. įšventintas kunigu, vikaravo Lomžoje, Raigarde ir Tykocine, klebonavo Liubotine bei Račkose. Seminarijos profesoriaus Jono Jamelkovskio paragintas, užrašinėjo lietuviškas mįsles, priežodžius ir dainas tuometinėse Marijampolės bei Kudirkos Naumiesčio apskrityse. Rusų valdžia spausdinti rinkinio lotyniškomis raidėmis neleido, rankraštis dingo. Prarastas ir jo sukurtas eilėraščių rinkinys „Garsas jaunystės“, pasirašytas Lauro Šekšnapelvio slapyvardžiu. Mirė ir palaidotas Račkose.