Achtaranditas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Achtaranditas
Savybės
Kategorija ,
Identifikacija
Spalva balta, pilka
Brėžis ?

Achtaranditas, achtaragditas (angl. akhtarandite, akhtaragdite, achtarandite, achtaragdite; pagal Viliujo kairiojo intako Achtarandos pavadinimą) – mažai ištirta nežinomo mineralo pseudomorfozė, sudaryta kaip agregatas iš grosuliaro, hidrogrosuliaro, serpentino ir chlorito. Galimos karbonatų, pirito, chalkopirito ir sfalerito priemaišos.[1]

Kiek žinoma, achtaranditas pirmą kartą aptiktas 1790 m., jį rado Rusijos akademikas Erikas Laksmanas (Эрик Густавович Лаксман) ir jį pripažino nauju mineralu. Tačiau achtaranditas yra ne mineralas, o mineralų mišinys, neturintis savų kristalų. Nelaikomas jis ir uoliena, nes jo aptinkama pernelyg mažai.[1]

Paplitimas ir atmainos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dabar žinomos dvi vietovės, kur aptinkamas achtaranditas:

Achtarandito atmainos:

  • Viliujaus atmaina (Jakutija): grosuliaras, hidrogrosuliaras (izomorfinė seka iki katoito), magnezinis chloritas, antigoritas, karbonatas.
  • Talnacho atmaina (Norilskas): granatas, vezuvianas, bertjerinas, magnezinis chloritas ir/ar serpentinas.

Viliujaus achtaranditas turi daugiau magnio ir vandens (daugiau serpentino ir chlorito grupių mineralų), o Talnacho – turi daugiau kalcio (daugiau hidrogrosuliaro).

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]