Achtaranditas
Achtaranditas | |
---|---|
Savybės | |
Kategorija | , |
Identifikacija | |
Spalva | balta, pilka |
Brėžis | ? |
Achtaranditas, achtaragditas (angl. akhtarandite, akhtaragdite, achtarandite, achtaragdite; pagal Viliujo kairiojo intako Achtarandos pavadinimą) – mažai ištirta nežinomo mineralo pseudomorfozė, sudaryta kaip agregatas iš grosuliaro, hidrogrosuliaro, serpentino ir chlorito. Galimos karbonatų, pirito, chalkopirito ir sfalerito priemaišos.[1]
Kiek žinoma, achtaranditas pirmą kartą aptiktas 1790 m., jį rado Rusijos akademikas Erikas Laksmanas (Эрик Густавович Лаксман) ir jį pripažino nauju mineralu. Tačiau achtaranditas yra ne mineralas, o mineralų mišinys, neturintis savų kristalų. Nelaikomas jis ir uoliena, nes jo aptinkama pernelyg mažai.[1]
Paplitimas ir atmainos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Dabar žinomos dvi vietovės, kur aptinkamas achtaranditas:
- Viliujus ties Achtaranda (Jakutija),
- Talnacho (Талнах) apylinkės (Norilskas).
Achtarandito atmainos:
- Viliujaus atmaina (Jakutija): grosuliaras, hidrogrosuliaras (izomorfinė seka iki katoito), magnezinis chloritas, antigoritas, karbonatas.
- Talnacho atmaina (Norilskas): granatas, vezuvianas, bertjerinas, magnezinis chloritas ir/ar serpentinas.
Viliujaus achtaranditas turi daugiau magnio ir vandens (daugiau serpentino ir chlorito grupių mineralų), o Talnacho – turi daugiau kalcio (daugiau hidrogrosuliaro).
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 АХТАРАНДИТ
- АХТАРАНДИТ (= АХТАРАГДИТ) \Achtarandite
- Garnet (Var: Achtaragdite) – old & rare
- Павлушин Антон (2004) ОСОБЕННОСТИ КРИСТАЛЛОМОРФОЛОГИИ И ОНТОГЕНИИ ГРАНАТА ИЗ ВИЛЮЙСКИХ ПРОЯВЛЕНИЙ МЕТАСОМАТИТОВ. Автореферат.
- Алфёрова Мария (2010) АХТАРАНДИТ И САМОЦВЕТНЫЕ РАЗНОВИДНОСТИ ГРАНАТОВ - ПРОИЗВОДНЫЕ НИЗКОГРАДНОГО МЕТАМОРФИЗМА. Автореферат.