Abisalė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Abisalė (gr. abyssos – bedugnė) – jūrų ir vandenynų didžiausių gylių sritis, kurios gylis daugiau negu 2000 metrų. Abisalėje vanduo neapšviestas, beveik nejuda, žemos temperatūros (1–2 °C), pastovaus druskingumo (34,7–34,9‰) ir tankio. Gruntą daugiausia sudaro mineralinės arba organinės kilmės dumblas. Gyvūnai dėl nuolatinės tamsos yra akli arba labai didelėmis akimis; daugelis turi fotoforus.[1]

Literatūra

  1. Sabina PrušinskienėAbisalė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001