Aaronas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Aaronas

Aaronas (hebr. אַהֲרֹן) - Biblijos personažas. Aaronas buvo pirmasis izraelitų vyriausiasis kunigas, Mozės brolis ir pagalbininkas[1]. Jis pasižymėjo iškalba. Reikalavo, kad Egipto faraonas paleistų izraelitus iš nelaisvės. Prie Sinajaus kalno paklusęs be vado likusių žmonių reikalavimams padirbdino jiems stabą - aukso veršį ir leido jį garbinti vietoj tikrojo Dievo. Šią nuodėmę Dievas jam atleido ir padarė jį vyriausiuoju kunigu. Aaronas mirė Arabijoje sulaukęs 123 metų; palaidotas ant Horo kalno. Vaizduojamas kaip senas žydų dvasininkas, dėvintis skraistę, papuoštą varpeliais, turbaną arba galvos apdangalą - popiežiaus tiaros prototipą, laikantis smilkytuvą ir giminės vado ženklą - žydinčią lazdą. Dažniausiai minimas Iš 4,14; 5-12; 28; 29; 32, 1-5.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Aaronas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001