ATA

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kietasis diskas, prijungiamas Parallel ATA jungtimi. Dešinėje matyti dar neprijungta keturių kontaktų (Molex tipo) maitinimo šaltinio jungtis.
Parallel ATA jungtys pagrindinėje plokštėje (dvi, apačioje)
40 (viduryje), 80 (viršuje) gijų Parallel ATA ir Serial ATA (mėlyni, kairėje, du) kabelių palyginimas

ATA (angl. Advanced Technology Attachment) – atminties įrenginių (kietųjų diskų, CD ir pan.) prijungimo prie kompiuterio standartas. 2003 metais buvo pasiūlytas gana skirtingas Serial ATA stadartas. Šis straipsnis aprašo senesnį standartą. Šiuo metu siūloma vadinti Parallel ATA.

Iš esmės tas pats standartas žymimas ir kitokiomis santrumpomis: IDE, ATAPI, ir UDMA.

Parallel ATA (PATA) naudoja plokščią 40 gijų kabelį, turintį dvi arba tris jungtis (tris jungtis turintis kabelis gali prijungti iš karto du atminties įrenginius). Kabelis vienu metu perduoda šešiolika bitų. Naudojamas 28 bitų adresas. Didžiausia palaikoma senesnio tipo ATA kabeliu prijungiamo disko talpa yra 128 gigabaitai. Naujesnis standartas palaiko net iki 128 pedibaitų.

Kai kada galima rasti net keturias jungtis turinčius kabelius, tačiau šiuo atveju vienas iš trijų galimų prijungti įrenginių pasiekiamas tik skaitymo režimu (negalima rašyti). Naudojami ir geresnės kokybės 80 gijų kabeliai. Šiuose kabeliuose informaciją neša tik 40 gijų. Tarp jų esančios papildomos gijos yra įžemintos, sumažindamos parazitinę talpuminę duomenis perduodančių gijų tarpusavio sąveiką ir padidindamos perdavimo greitį. 80 gijų kabeliai turi 40 kontaktų ATA jungtis ir yra reikalingi, jei perdavimo greitis siekia 66 megabitus per sekundę ar daugiau. Išoriškai jungtys yra tokios pačios, tačiau jų vidinė konstrukcija skirtinga.

ATA kabelis turi būti plokščias ir jo ilgis neturi viršyti 450 mm. Todėl jis daugiausia naudojamas įrenginiams kompiuterio viduje sujungti. Kai kada parduodami ilgesni ar apvalūs kabeliai yra pagaminti nesilaikant standarto reikalavimų ir todėl negarantuoja patikimo darbo.

Jei tuo pačiu ATA kabeliu prijungiami du atminties įrenginiai, vienas jų yra laikomas „šeimininku“ (angl. master), o antrasis „vergu“ (angl. slave). Jei prijungiamas tik vienas įrenginys, jis dažniausiai turi būti konfigūruojamas kaip „šeimininkas“ (kai kuriem įrenginiams reikia perjungti specialų režimą „vienas“ (angl. single). Tik kai kuriais atvejais pavyksta sukonfigūruoti sistemą su vien „vergą“ turinčiu kabeliu.

Jei įrenginys nustato savo vaidmenį pagal kabelio vietą, tai lemia kabelio gija numeris 28. Motininėje plokštėje ši gija įžeminta. Jei prietaiso kontakte gija įžeminta, jis laiko save „šeimininku“. 40 gijų kabelyje ties pirmąja jungtimi 28 gija paprastai nutrūksta (senesniuose kabeliuose ją kai kada tiesiog perkirpdavo). Todėl kabelio gale esantis įrenginys save laiko „vergu“. Bet jei „vergo“ nėra, toks kabelis turi nenaudojamą „uodegą“, kuri mažina jo darbo patikimumą. Todėl 80 gijų kabelyje įrenginių tvarka yra atvirkščia („šeimininkas“ gale, „vergas“ viduryje).

Įrenginiai konfigūruojami juose esančiais retai naudojamais perjungikliais. Daugelis naujesnių įrenginių patys pasirenka „vergo“ ar „šeimininko“ rolę priklausomai nuo to, kurioje kabelio vietoje jie yra prijungti. Teiginys, jog „šeimininkas“ darbo metu turi kokius nors prioritetus prieš „vergą“, yra mitas: abu įrenginiai dirba vienodai efektyviai. „Vergas“ kai kada minimas kaip įrenginys numeris 1, o šeimininkas – įrenginys numeris 0. Vikiteka