AIDA

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite.

AIDA yra akronimas, kuris reiškia sąmoningumą, susidomėjimą, troškimą ir veiksmą. AIDA modelis yra plačiai naudojamas rinkodaroje ir reklamoje apibūdinti veiksmus ar etapus, kurie atsiranda, kai vartotojas pirmą kartą sužino apie produktą ar prekės ženklą. Taip pat tuomet, kai vartotojas išbando produktą arba nusprendžia jį įsigyti. AIDA modelis padeda suprasti, kaip reklama ar rinkodaros komunikacijų pranešimai lemia vartotojų prekės ženklo pasirinkimą. Iš esmės, AIDA modelis siūlo, kad reklamos pranešimai turėtų atlikti tam tikras užduotis, siekiant perteikti vartotojui keletą nuoseklių žingsnių apie prekės ženklo žinomumą. (Pirkimą ir naudojimą). AIDA modelis yra vienas iš didžiausią darbo stažą turintis modelis reklamoje, atsižvelgiant į tai, kad buvo sukurtas XIX amžiuje. Nuo savo pirmojo pasirodymo prekyboje ir reklamos srityje, šis modelis buvo modifikuotas ir išplėtotas, siekiant įvertinti naujas reklamos žiniasklaidos ir ryšių platformas. Dauguma modifikuotų alternatyvių modelių yra naudojami ir dabar.

AIDA modelis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

AIDA modelis yra tik vienas iš daugelio modelių, žinomų kaip hierarchijos poveikio modelis ar hierarchinių modelių, kurie leidžia suprasi, jog vartotojai susiduria su keliais žingsniais ar etapais, kuomet jie sprendžia pirkti ar ne.[1]

AIDA modelio siūlomi veiksmai yra tokie:[2][3]

  • Sąmoningumas – Vartotojas supažindinamas su produktu ar prekės ženklu (paprastai per reklamą).
  • Susidomėjimas- Vartotojas tampa suinteresuotas prekės ženklu.
  • Noras – Vartotojas susikuria palankų nuteikiamą apie prekės ženklą.
  • Veiksmas – Vartotojas ketina pirkti.

Ryšys tarp visų hierarchinių modelių yra tas, kad reklama veikia kaip stimulas, o pirkimo sprendimas yra atsakas. Kitaip tariant, AIDA modelis yra taikomas kaip stimulo-atsako modelis. Hierarchiniai modeliai dominuoja reklamos teorijoje[4], ir iš šių modelių, AIDA modelis yra vienas iš plačiausiai taikomų.[5]

Prieš įvykstant bet kokiam veiksmui šios hierarchijos paveikiami žmonės pereina per kelis etapus: pažintinį apdorojimo etapą bei emocinį. Taigi poveikis visų hierarchinių modelių yra pažinimas, įtaka ir elgesys. Kai kur tai apibūdinama paprasčiau: supratimas-jausmas-veiksmas.[6][7]

Pagrindinis AIDA modelis yra vienas iš ilgiausiai tarnaujančių hierarchinių modelių, naudojamų daugiau nei šimtmetį. AIDA modelio, ir kitų hierarchinių modelių pagrindinis trūkumas yra pirkimo poveikis toks, kaip pirkėjų pasitenkinimas, vartojimas, atsakas apie prekę, t.y produkto įvertinimas interneto erdvėje. Siekiant pašalinti šiuos trūkumus vis daugiau šiuolaikinių hierarchinių modelių nori keisti arba išplėsti pagrindinį AIDA modelį, siekiant įtraukti pirkimo etapus. Tačiau visi turi remtis pagrindine seka, kuri apima pažinimą, įtaką ir elgesį.

Naudojant šią hierarchinę sistemą, pavyzdžiui, AIDA, yra suteikiamas išsamus supratimas apie rinkodarą, t.y kaip tikslinės auditorijos keičiasi laikui bėgant. Suteikiamos įžvalgos, kokie reklamos pranešimo tipai yra efektyviausi. Judant žingsnio po žingsnio, perspektyvos mažėja. Šis reiškinys kartais apibūdinamas kaip "pirkimo piltuvas. " Santykinai didelis skaičius potencialių pirkėjų sužino apie produktą[8] ar prekės ženklą, tuomet mažesnis poaibis yra susidomėjęs. Palyginus tik nedidelė dalis iš tikrųjų svarsto apie pirkimą. Šis poveikis taip pat žinomas kaip „klientų piltuvas“, „prekybos piltuvas“ arba „pardavimo piltuvas“.[9]

Šis modelis taip pat plačiai naudojamas pardavime ir reklamoje. Pagal originalų modelį: „Veiksmai, kurių turi imtis pardavėjas kiekviename etape yra tokie:

  • I etapas. Užtikrintas dėmesys.
  • II etapas. Sulaikytas dėmesys.
  • III etapas. Sužadintas troškimas.
  • IV etapas. Sukurtas pasitikėjimas ir tikėjimas.
  • V etapas. Saugus sprendimas ir veiksmai.
  • VI etapas. Sukurtas pasitenkinimas.[10]

AIDA termino kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Terminas, AIDA ir bendras požiūris paprastai priskiriamas Amerikos reklamos ir pardavimo pradininkui, E. St. Elmo Lewis.[11] Viename iš savo leidinių, Lewis priėmė, bent tris principus kokia reklama turi būti:

„Reklamos esmė yra pritraukti skaitytoją taip, kad pamatęs reklamą jis imtų ją skaityti; tada susidomėtų, taip, kad tęstų skaityti; tada įtikinti jį, kad perskaitęs jis imtų tikėti reklama. Jei reklama turi šias savybes, vadinasi, ji yra sėkminga“.[12]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Demetrios Vakratsas and Tim Ambler, "How Advertising Works: What Do We Really Know? " Journal of Marketing Vol. 63, No. 1, 1999, pp. 26-43 DOI: 10.2307/1251999 nuoroda: http://www.jstor.org/stable/1251999
  2. Priyanka, R., "AIDA Marketing Communication Model: Stimulating a purchase decision in the minds of the consumers through a linear progression of steps, " International Journal of Multidisciplinary Research in Social Management, Vol. 1 , 2013, pp 37-44.
  3. E. St Elmo Lewis, Financial Advertising. (The History of Advertising), USA, Levey Brothers, 1908
  4. O’Shaughnessy, J., Explaining Buyer Behavior, Oxford, Oxford University Press, 1992
  5. Diehl, D. and Terlutter, R., "The Role of Lifestyle and Personality in Explaining Attitude to the Ad, „ in Branding and Advertising, Flemming Hansen, Lars Bech Christensen (eds), p. 307
  6. Howard, J.A. Marketing Management, Homewood, Ill. 1963
  7. Howard, J. A.“ in: P. E. Earl and S. Kemp (eds.), The Elgar Companion to Consumer Research and Economic Psychology, Cheltenham 1999, pp 310–314.
  8. Egan, J., Marketing Communications, London, Thomson Learning, pp 42-43
  9. Barry, T.E., "The Development of the Hierarchy of Effects: An Historical Perspective, " Current Issues and Research in Advertising, vol. 10, no. 2, 1987, pp. 251–295
  10. Kitson, H.S., Manual for the Study of the Psychology of Advertising and Selling, Philadelphia 1920, p. 21
  11. Barry, T.E. ,The development of the hierarchy of effects: an historical perspective, USA, 1987
  12. "Catch-Line and Argument, " The Book-Keeper, Vol. 15, February 1903, p. 124. Other writings by E. St. Elmo Lewis on advertising principles include "Side Talks about Advertising, " The Western Druggist, Vol. 21, February 1899, p. 65-66; Financial Advertising, published by Levey Bros. in 1908; and, "The Duty and Privilege of Advertising a Bank, " The Bankers' Magazine, Vol. 78, April 1909, pp. 710–11.