Pereiti prie turinio

1951 m. Lietuvos futbolo B klasė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Lietuvos futbolo 2-oji pakopa
SezonasLietuvos futbolas 1951 m.
Laikotarpis1951 m. liepa – ruduo
1950 m.
1952 m.

1951 m. Lietuvos futbolo B klasėLietuvos futbolo 2-osios pakopos pirmenybės, surengtos 1951 m. pavasarį–rudenį. Pirmenybės vyko Kauno, Vilniaus, Klaipėdos ir Panevėžio sričių bei Kauno ir Vilniaus miestų čempionatuose. Daugiausia komandų buvo Kauno srityje.[1]

Rezultatai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kauno miestas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nugalėjo Kauno „Lima“.

Kauno sritis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Komandos suskirstytos į 4 pogrupius.

Alytaus zona[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Varžėsi 5 komandos, nugalėjo Alytaus ekipa.[2]

V Komanda R Pg L Pm Įv+ Įv– Įv. sk. Taškai Pastabos
1. Alytaus „Kultūros namai“ 4 4 0 0 8
2. Prienų „Žalgiris“ 4 3 0 1 6
3. Simno „Žalgiris“ 4 2 0 2 4
4. Lazdijų „Žalgiris“ 4 1 0 3 2
5. Veisiejų „Žalgiris“ 4 0 0 4 0

Kėdainių zona[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Turnyre turėjo dalyvauti Kėdainių, Jonavos ir Panemunės rajonų komandos, tarp kurių buvo:

V Komanda R Pg L Pm Įv+ Įv– Įv. sk. Taškai Pastabos
1. Kėdainių „Žalgiris“ '
?. Jonavos „Žalgiris“ '
?. Panemunės rajono FK '
?. Jonavos „Aušra“ '
?. Garliavos FK '

Raseinių zona[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žaidė 3 komandos, nugalėjo Jurbarko „Žalgiris“.

Vilkaviškio zona[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

V Komanda R Pg L Pm Įv+ Įv– Įv. sk. Taškai Pastabos
1. Vilkaviškio „Žalgiris“ 8 8 0 0 16
2. Marijampolės „Kultūros namai“ 8 6 0 2 12
3. Kybartų „Žalgiris II“ 8 4 0 4 8
4. Kalvarijos „Santaka“ 8 2 0 6 4
5. Virbalio „Jėga“ 8 0 0 8 0

Finalas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nugalėjo Vilkaviškio komanda.[3]

V Komanda R Pg L Pm Įv+ Įv– Įv. sk. Taškai Pastabos
1. Vilkaviškio „Žalgiris“ 3 3 0 0 8 3 +5 6
2. Alytaus „Kultūros namai“ 3 2 0 1 7 4 +3 4
3. Kėdainių „Žalgiris“ 3 1 0 2 5 9 -4 2
4. Jurbarko „Žalgiris“ 3 0 0 3 5 9 -4 0

Klaipėdos sritis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šiaulių sritis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Čempionais tapo Šiaulių „Gubernija“.

Vilniaus miestas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

V Komanda R Pg L Pm Įv+ Įv– Įv. sk. Taškai Pastabos
1. Vilniaus „Eidukevičiaus fabrikas“ '
6. Vilniaus USK '

Vilniaus sritis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmenybės vyko 4 zonose pagal teritorinį principą.[4]

1 zona[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

V Komanda R Pg L Pm Įv+ Įv– Įv. sk. Taškai Pastabos
1. Švenčionių „Žalgiris“ 8 6 0 2 13 6 +13 12
2. Zarasų „Žalgiris“ 8 5 0 3 24 18 +12 10
3. Utenos „Žalgiris“ 8 4 0 4 21 12 +9 8
4. Anykščių „Žalgiris“ 7 2 0 5 6 10 -4 4
5. Švenčionėlių „Žalgiris“ 7 2 0 5 7 25 -18 4

2 zona[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

3 zona[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

4 zona[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Finalas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

V Komanda R Pg L Pm Įv+ Įv– Įv. sk. Taškai Pastabos
1. Švenčionių „Žalgiris“ 3 3 0 0 10 2 +8 6
2. Varėnos „Žalgiris“ 3 1 1 1 3 4 -1 3
3. Pabradės „Žalgiris“ 3 1 0 2 4 5 -1 2
4. Vievio „Žalgiris“ 3 0 1 2 3 9 -6 1

Patekimo turnyras[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Turnyras surengtas siekiant nustatyti komandas, patenkančias į aukščiausiąją lygą. Dviejose grupėse buvo nustatytos 2 komandos, perėjusios į A klasę.[5]

1 grupė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

V Komanda R Pg L Pm Įv+ Įv– Įv. sk. Taškai Pastabos
1. Kauno „Lima“ 2 '
2. Vilniaus „Eidukevičiaus fabrikas“ 2 '
3. Švenčionių „Žalgiris“ 2 0 0 2 1 10 -9 0

2 grupė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

V Komanda R Pg L Pm Įv+ Įv– Įv. sk. Taškai Pastabos
1. Šiaulių „Gubernija“ '

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Gediminas Kalinauskas. „Futbolas Sūduvos krašte 1921–2011“. – Marijampolė, leidykla „Piko valanda“, 2011. ISBN 978-609-422-038-8. // psl. 83
  2. Marytė Marcinkevičiūtė. „Panevėžio sportas“. Istorija ir dabartis. Apybraižos, interviu, nuotraukos. – Vilnius, leidykla „Homo liber“, 2003. ISBN 9955-449-55-1. // psl. 83.
  3. Juozas Baniota ir Gediminas Kalinauskas. „Aukso ir gintaro amžiaus aidai“ (istorinė apybraiža). – Kėdainiai, „Spaudvita“, 2009. ISBN 978-9955-637-56-1. // psl. 23
  4. Gediminas Kalinauskas. „Ąžuolo šaknys“ (istorinė apybraiža). – Utena, leidykla „Indra“, 2007. ISBN 978-9955-676-55-3. // psl. 36
  5. Juozas Baniota ir Gediminas Kalinauskas. „Aukso ir gintaro amžiaus aidai“ (istorinė apybraiža). – Kėdainiai, „Spaudvita“, 2009. ISBN 978-9955-637-56-1. // psl. 22

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]