XX amžius pr. m. e.
Išvaizda
(Nukreipta iš puslapio 1911 m. pr. m. e.)
Dvidešimtasis amžius prieš mūsų erą – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 2000 m. pr. m. e. sausio 1 dieną ir pasibaigęs 1901 m. pr. m. e. gruodžio 31 dieną.
Tūkstantmečiai: 3 tūkstantmetis pr. m. e. – 2 tūkstantmetis pr. m. e. – 1 tūkstantmetis pr. m. e.
Amžiai: XXI amžius pr. m. e. – XX amžius pr. m. e. – XIX amžius pr. m. e.
Svarbiausi įvykiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Manoma, kad įkurtas Mantujos miestas Italijoje.
- Maždaug šiuo laikotarpiu, ar kiek vėliau, baigtos Stounhendžo Anglijoje statybos.[1]
- Žemdirbiai ir gyvulių augintojai persikėlė iš Etiopijos į Keniją.
- Tęsėsi Karnako statyba Egipte.[2]
- Šiaurinėje Europoje pradėti plačiai naudoti bei kinkyti arkliai.
- Prasidėjo Indo slėnio civilizacijos nuosmukis.
- Šiaurės Kinijoje prasidėjo bronzos amžius.
- Japonijoje baigėsi vidurinysis Džiomon laikotarpis ir prasidėjo vėyvasis.
- Senovės Egipte nusilpo faraonų valdžia.
- Amoritai užkariavo Finikiją, Ūrą, miestus Tarpupyje.
- Keltai pradėjo plisti po Europą.
- Kretoje prasidėjo Knoso rūmų statybos.[3]
Žymiausios asmenybės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Lipit Ištaras – Isino, Šumero ir Akado valdovas.
- Erišumas I – Asirijos valdovas.
- Mentuhotepas IV – Egipto faraonas.
- Amenemis I – Egipto faraonas.
Pasiekimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Valdovai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Mesopotamija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Stonehenge. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXII (Sko–Šala). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012
- ↑ Karnakas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
- ↑ Knosas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
- ↑ Watson, Traci. „Earliest Evidence of Chocolate in North America“, Science, 2013.
- ↑ Kenoyer, J.M (2001). „Bead Technologies at Harappa, 3300-1900 BC: A Comparative Summary“, South Asian Archaeology. Paris. pp. 157–170.