Žiedinė ekonomika

Linijinės ekonomikos ir žiedinės ekonomikos palyginimas

Žiedinė ekonomika – tai atsinaujinanti ekonominė sistema, kurioje išteklių ir atliekų sąnaudos, emisijos ir energijos praradimai yra sumažinami juos teisingai valdant ir sujungiant į uždarą energijos ir medžiagų grandinę. Skirtingai nuo „imk – gamink – išmesk“ modelio, žiedinė ekonomika siekia kiek įmanoma sumažinti atliekų kiekį ir išteklių naudojimą pažangiu produktų projektavimu, pakartotiniu produktų naudojimu ir taisymu, perdirbimu, darniu vartojimu ir naujoviškais verslo modeliais, kurie, pavyzdžiui, kaip alternatyvą gaminio įsigijimui siūlo jo nuomos, skolinimo ar dalijimosi juo paslaugą. Šiuo metu pasaulio ekonomika yra tik 9% žiediška.

Žiedinės ekonomikos principai

Žiedinė ekonomika paremta trimis pagrindiniais principais:

1. Atliekų ir taršos mažinimas – siekiama kuo labiau sumažinti atliekas ir taršą, mažinant ekonominės veiklos žalą.
2. Produktų ir medžiagų naudingo tarnavimo laiko pratęsimas – žiedine ekonomika siekiama pratęsti gaminių ir medžiagų naudingo tarnavimo laiką sukuriant žiedinės ekonomikos cikle cirkuliuojančių medžiagų ir gaminių kilpas. Tikslas pasiekiamas aktyviai panaudojant, taisant ir perdirbant gaminius ir medžiagas, naudojamas ekonomikoje.
3. Natūralių sistemų regeneracija – natūralių sistemų regeneracija yra viena iš pagrindinių žiedinės ekonomikos sąvokų. Tai didina gamtinį kapitalą ir sukuria būtinas sąlygas natūralių sistemų atsinaujinimui.

Žiedinės ekonomikos ciklai

Žiedinė ekonomika skirstoma į du tipus: biologinį ciklą bei techninį ciklą.

Biologinis ciklas

Biologiniame cikle netoksiškos medžiagos grąžinamos į biosferą, atkuriant gamtos kapitalą, po to, kai jis buvo pritaikytas skirtingoms reikmėms. Organinės medžiagos, tokios kaip mediena, maistas ir vanduo, gali būti įtrauktos į ekosistemą ir iš naujo generuojamos biologinių procesų metu. Biociklo metu svarbu leisti ekosistemai kuo geriau atlikti savo darbą. Gali būti naudojamos įvairios šio ciklo medžiagos (trąšos, maistas, vanduo), tačiau tol, kol jos nėra toksiškos aplinkai ir ekosistemos nėra perkrautos.

Techninis ciklas

Techniniame cikle produktai, komponentai ir medžiagos yra pateikiamos rinkai kaip įmanoma aukštesnės kokybės ir patvarios kuo ilgesnį laiko tarpą, taip išlaikant produkto vertę. Skiriami šeši pagrindiniai šio ciklo etapai:

Prekių projektavimas, gamyba bei platinimas

Medžiagos sunaudojimo sumažinimas arba dematerializavimas gali būti susijęs su pačiu produktu, produkto pakuote ar paskirstymo pakuote. Per didelis medžiagų sunaudojimas eikvoja medžiagas, pinigus ir sąvartyno vietą. Dematerializacija gali vykti pasitelkiant miniatiūrizavimą, taip pat mažinant produktų svorį ar fizines paslaugas pakeitus skaitmeninėms paslaugoms (pavyzdžiui, skaitmeninėmis nuotraukomis, virtualiomis knygomis, filmais, muzika). Manoma, kad vien tik gaminio dizaino pakeitimai galėtų sumažinti medžiagų sunaudojimą 30 proc.

Produkto medžiagų naudojimo mažinimas:

• Produktas turi būti sukurtas būtent jo paskirčiai, be jokių nereikalingų specifikacijų;
• Stipresnės bei patvaresnės medžiagos lemia mažesnes gamybos sąnaudas;
• Kompaktiška prekių forma užtikrina našesnį bei produktyvesnį jų transportavimą;
• Sutvirtinti reikia tik tas vietas, kur reikalingas papildomas stiprumas, o ne visą gaminį.

Pakuočių mažinimas:

• Pakartotinai užpildomos pakuotės (pavyzdžiui, spausdintuvų kasetės);
• Pakeistos agregatinės būsenos produktai (pavyzdžiui, skysti dažai pakeisti dažų milteliais);
• Koncentratai (pavyzdžiui, koncentruoti vaisvandeniai);
• Produkto pakuotė ir dydis tinkamas klientui (pavyzdžiui, mažesni duonos kepalėliai);
• Produkto forma (pavyzdžiui, pakeista sausainių forma, kad jie geriau tilptų į pakuotes);
• Daugkartinio naudojimo pakuotės (pavyzdžiui, daugkartinio naudojimo krepšiai).

Naudojimas

Šios strategijos tikslas yra sumažinti produkto pakeitimo dažnį ir pagerinti jo efektyvumą, siekiant taupyti gamtinius išteklius. Pavyzdžiui, pakartotinai rašalu papildomos rašymo priemonės, daugkartinio naudojimo maišeliai ir kt. Tačiau jei produktas sunaudoja išteklius, tokius kaip energija, vanduo ar kitos medžiagos, gaminio eksploatavimo laikas turi būti optimizuotas atsižvelgiant į produkto efektyvumą, kad būtų užtikrintas kuo mažesnis bendras poveikis aplinkai.

Medžiagų remontavimas, priežiūra bei atnaujinimas

Tai yra vieni pagrindinių veikmų, atliekamų gaminio gyvavimo ciklo naudojimo etape, siekiant išlaikyti ar atkurti norimą įrangos našumą. Tinkama techninė priežiūra yra svarbi taršos prevencijai bei įrangos nuo tolesnės žalos apsaugai ir asmens saugumui. Tam labai svarbu yra garantinės paslaugos ir atsarginių dalių naudojimas, remontas, įrenginių diagnostika, valymas.

Pakartotinis naudojimas

Pakartotinis naudojimas arba perpardavimas prailgina produkto naudojimo laiką, panaudojant jį du ar daugiau kartų, dėl to reikia pagaminti mažiau produktų, kurie naudojami tam pačiam tikslui. Komponento ar gaminio pakartotinis naudojimas turėtų būti įvertintas atsižvelgiant į energijos suvartojimą per visą jo eksploatavimo laiką. Pavyzdžiui, senesnė elektrinė ar elektroninė įranga paprastai sunaudoja daugiau energijos ir tai gali atsverti gaminio naudojimo trukmės pratęsimo naudą.

Produktų perdirbimas

Perdirbimas ir atnaujinimas yra pramoninis procesas, kurio metu atkuriami panaudoti produktai, vadinami „šerdimis“. Tai yra medžiagos pridėtinės vertės susigrąžinimas, kai produktas buvo pagamintas pirmą kartą, t. y. produktas tampa panašus į naują, pagerinama jo estetika, tačiau perdirbimo procesas nėra toks nuodugnus kaip pakartotinė gamyba. Procesą galima atlikti tiek visam gaminiui, tiek gaminio dalims.

Rūšiavimas ir perdirbimas

Perdirbimas yra procesas, kai medžiagos sunaudojamos naujiems gaminiams gaminti, pasibaigus jų naudojimo laikui. Proceso metu išvengiama atliekų išvežimo į sąvartynus, sumažinamas energijos suvartojimas ir poveikis aplinkai. Perdirbimas dažniausiai atliekamas metalų, popieriaus, stiklo, plastiko, tekstilės ir elektronikos pramonėje po to, kai medžiagos išrūšiuojamos pagal jų kilmę.

Žiedinės ekonimikos nauda ir svarba

Ekonomikai

• Išteklių taupymas. Nors dar tik nedidelė atliekų dalis yra išrūšiuojama ir perdirbama, tačiau teoriškai žiedinėje ekonomikoje 100% visų žaliavų turi būti visiškai perdirbamos,todėl, pagal idėją, naujų pirminių žaliavų nereikia. Visgi šis scenarijus bus įgyvendintas dar ne greitai, nes reikės rasti būdų, kaip visiškai perdirbti medžiagas, kurios šiuo metu naudojamos gaminiuose.
• Ekonomikos augimas. Svarbus žiedinės ekonomikos principas yra atsieti ekonomikos augimą nuo žaliavų vartojimo, kas, manoma, paskatins ekonomikos augimą. Žiedinės ekonomikos gaminiams kurti, gaminti ir prižiūrėti reikia specializuotos darbo jėgos,dėl to padidės kvalifikuotos darbo jėgos poreikis. Kita vertus, bus mažesnė žaliavų gavybos ir perdirbimo paklausa, todėl sumažės mažiau kvalifikuoto darbo vietų skaičius. Tai padidins darbo jėgos vertę.
• Užimtumo augimas. Žiedinėje ekonomikoje darbo jėga yra labiau vertinama nei žaliavos, dėl to užimtumas auga. Atsiras daug darbo vietų perdirbimo bei aukštos kokybės remonto srityse.
• Inovacijų stimulas. Siekiant pereiti nuo linijinės prie žiedinės ekonomikos, reikia optimizuoti visą sistemą. Tai lemia naujas įžvalgas, tarpdisciplininį dizainerių, gamintojų ir perdirbėjų bendradarbiavimą, taigi ir tvarias naujoves.
• Besikeičianti paklausa. Pasikeitęs visuomenės požiūris tampa mažiau vartotojiškas, dėl to sunaudojama mažiau žaliavų, susidaro mažesnis atliekų kiekis ir keičiami gamybos būdai.

Aplinkai

• Mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Laikantis žiedinės ekonomikos principų, šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas automatiškai sumažinamas pasauliniu mastu, kadangi klimato pokyčiai ir medžiagų naudojimas yra glaudžiai susiję. Žiedinės ekonomikos skaičiavimais, 62% viso šiltnamio efektą sukeliančių dujų (išskyrus žemės naudojimo ir miškininkystės išmetamąsias dujas) gaunama išgaunant, perdirbant ir gaminant prekes visuomenės poreikiams tenkinti.

• Gyvybė dirvožemyje, ore ir vandens telkiniuose. Žiediškumo principo taikymas ekonomikoje padeda išsaugoti gyvybiškai svarbias ekosistemas, tokias kaip dirvožemio, oro ir vandens telkinių. Šios ekosistemos padeda valyti aplinką, tiekia derlingą dirbamąją žemę, apdulkinimą ir švarų geriamąjį vandenį. Linijinėje ekonomikoje jos galutinai nualinamos ir išeikvojamos dėl nuolatinės produktų gamybos ir žaliavų gavybos arba per didelės apkrovos toksinais. Jei šie produktai naudojami žiediškame cikle, o paslaugų neapkrauna toksiškos medžiagos, dirvožemis, oras ir vandens telkiniai išlieka atsparūs ir produktyvūs.

• Gamtos rezervatų išsaugojimas. Žaliavų gavyba ir atliekų išmetimas daro neigiamą poveikį gamtos draustiniams. Šios gamtos teritorijos yra svarbios ekosistemų funkcijų, gamtos ir kultūros paveldo išsaugojimui. Norint sistemingai išsaugoti gamtą, ši gavyba ir masinis atliekų išmetimas turi būti sustabdyti. Tai pasiekiama žiedinėje ekonomikoje.