Žiaukos
- Apie buvusį kaimą prie Kintų žr. Žiaukai (Kintai).
| Žiaukos | ||
|---|---|---|
  Žiaukos |
||
| 55°37′19″š. pl. 21°19′26″r. ilg. / 55.622°š. pl. 21.324°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Klaipėdos apskritis
| |
| Savivaldybė |  Klaipėdos rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Priekulės seniūnija | |
| Gyventojai | 888 | |
| Istoriniai pavadinimai | vok. Ziauken, Sziauken, Szaucken, Szauken-John, Szaugken Jahn, Dzauken | |
Žiaukos (arba Žiaukai) – kaimas Klaipėdos rajono savivaldybėje, 7 km į šiaurę nuo Priekulės, Šernų miške, netoli kairiojo Minijos kranto, prie Kisupės upelio. Kaimas suskirstytas į dvi sodų bendrijas – SB „Šernai“ ir SB „Minija“. Žiaukų kaimas (sodai) užima apie 1,80 km². Iš visų Klaipėdos apskrities sodų/gyvenviečių į Klaipėdą iš Žiaukų susisiekimas yra geriausias. Į šį kaimą važiuoja 11A,[2] 28[3] ir 34[4] autobusai. Taip pat į Žiaukų kaimą galima patekti važiuojant su kitais autobusais ir išlipus stotelėje prie girininkijos. Netoli Žiaukų kaimo veikia muziejus „Genys“. Jame galima išvysti Šernų ąžuolą ir Šernų akmenį.
Etimologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1511‒1522 m. Agluonėnuose minimas asmuo Jan Sawgk, o Myssyttenn kaimo apylinkėje – Math uf Sauken erbe, tad kaimo vardas kilęs iš pavardės Žiaukà. Ji sietina su žiauk- šaknies žodžiais: žiáuksėti, žiáukčioti, plg. dar latv. žauka, žauklis ‚kuris be tikslo slankioja‘ arba zàuka ‘girtuoklis‘.[5]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Žiaukos minimos nuo 1678 m. Priekulės domenų valsčiaus kaime Szaugcken Jahn 1736 m. paminėtos 3 lietuviškai kalbančių valstiečių šeimos. 1785 m. Szauken-John buvo Įsruties apskrities Priekulės valsčiaus karališkasis valstiečių kaimas su 4 ugniakurais. Klaipėdos apskrityje suformavus Žiaukų kaimo bendruomenę, 1874 m. ji priskirta Agluonėnų valsčiui.[6]
XX a. antroje pusėje ėmė vystytis kaip kolektyviniai sodai.
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą] | ||||||||
| 1831 m. | 1852 m. | 1871 m.[7] | 1885 m.[8] | 1905 m.[9] | 1910 m.[10] | 1925 m.[11] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 37 | 51 | 44 | 49 | 114 | 116 | 137 | ||
| 1959 m.sur.[12] | 1970 m.sur.[12] | 1979 m.sur.[13] | 1989 m.sur.[14] | 2001 m.sur.[15] | 2011 m.sur.[16] | 2021 m.sur.[17] | ||
| 49 | 52 | 41 | 34 | 240 | 733 | 888 | ||
| ||||||||
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ https://www.stops.lt/klaipeda/#bus/11a/a-b
- ↑ https://www.stops.lt/klaipeda/#bus/28/a-b
- ↑ https://www.stops.lt/klaipeda/#bus/34/a-b
- ↑ Dalia Kiseliūnaitė. Klaipėdos krašto toponimai: istorinis ir etimologinis registras. – Vilnius, Lietuvių kalbos institutas, 2020. // psl. 199.
- ↑ Žiaukos. Mažosios Lietuvos enciklopedija, T. IV (Rahn–Žvižežeris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009
- ↑ Die Gemeinden und Gutsbezirke des Preußischen Staates und ihre Bevölkerung – Nach den Urmaterialien der allgemeinen Volkszählung vom 1. Dezember 1871, Heft I (die Provinz Preussen). – Berlin, 1874. // psl. 2–15.
- ↑ Gemeindelexikon für das Königreich Preußen – Auf Grund der Materialien der Volkszählung vom 1. Dezember 1885 und anderer amtlicher Quellen, Heft I (Ostpreußen). – Berlin, 1888 // psl. 2–18.
- ↑ Gemeindelexikon für das Königreich Preußen – Auf Grund der Materialien der Volkszählung vom 1. Dezember 1905 und anderer amtlicher Quellen, Heft I (Ostpreußen). – Berlin, 1907. // psl. 152–163.
- ↑ Gemeindeverzeichnis Deutschland 1900. gemeindeverzeichnis.de
- ↑ Klaipėdos Krašto Statistikos Biūras. Klaipėdos krašto apgyventų vietų sąrašas: su apskričių, pašto vietų, geležinkelio stočių, valsčių, valsčiaus teismo apygardų, policijos stočių, parapijų, mokyklų, gyventojų skaičiaus ir vietų dydžio nurodymais. // „Verzeichnis der Ortschaften des Memelgebiets: mit Angabe der Kreise, Postanstalten, Bahnstationen Amtsgerichts- und Amtsbezirke, Polizeistationen, Kirchspiele, Schulen, Einwohnerzahlen sowie der Hektargrössen. – Klaipėda, Kurt Siebert & Compagnie, 1926.
- ↑ 12,0 12,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.