Žemaitkiemio valsčius (Šilutė)
Kitos reikšmės – Žemaitkiemio valsčius.
55°14′š. pl. 21°41′r. ilg. / 55.23°š. pl. 21.69°r. ilg.
| Žemaitkiemio valsčius (Šilutė) | |
|---|---|
| Laikotarpis: XIX a. – 1947 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Žemaitkiemis |
 Vokietijos imperija
| |
| Rytų Prūsijos provincija | Tilžės apskritis (18??–1920) |
 Prancūzija
| |
| Klaipėdos kraštas | Pagėgių apskritis (1920–1923) |
 Lietuva
| |
| Klaipėdos kraštas | Pagėgių apskritis (1923–1939) |
 Nacistinė Vokietija
| |
| Rytų Prūsijos provincija | Tilžės-Ragainės apskritis (1939–1945) |
 Sovietų Sąjunga
| |
| Lietuvos TSR | Šilutės apskritis (1945?–1947) |
Žemaitkiemio valsčius (arba Žemaitkiemių valsčius; vok. Amtsbezirk Szameitkehmen) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas vakarų Lietuvoje. Centras – Žemaitkiemis.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Valsčius įkurtas XIX a. 1-ojoje pusėje. 1920 m. valsčius perduotas iš Tilžės apskrities Pagėgių apskričiai.[1] Valsčius panaikintas 1947 m. lapkričio 6 d. prijungiant prie Saugų valsčiaus.
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1925 m. (išsamiau) |
1128 | 12 gyvenviečių [2] | |||
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Pagėgių apskritis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 264
- ↑ Klaipėdos Krašto Statistikos Biūras. Klaipėdos krašto apgyventų vietų sąrašas: su apskričių, pašto vietų, geležinkelio stočių, valsčių, valsčiaus teismo apygardų, policijos stočių, parapijų, mokyklų, gyventojų skaičiaus ir vietų dydžio nurodymais. // „Verzeichnis der Ortschaften des Memelgebiets: mit Angabe der Kreise, Postanstalten, Bahnstationen Amtsgerichts- und Amtsbezirke, Polizeistationen, Kirchspiele, Schulen, Einwohnerzahlen sowie der Hektargrössen. – Klaipėda, Kurt Siebert & Compagnie, 1926.