Žemaitkiemio herbas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Žemaitkiemio herbas – pagrindinis Žemaitkiemio miestelio ir seniūnijos (Ukmergės rajono savivaldybė) heraldinis atributas.

Aprašas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žemaitkiemio miestelis turėjo turgaus, prekymečio privilegiją ir turtingą istoriją, ilgą laiką neturėjo herbo, o jo sukūrimas dėl įvairių priežasčių užtruko kone du dešimtmečius. Nutarta, kad Žemaitkiemio miestelis išsiskyrė savo unikaliu gamtos reiškiniu – meteoritais, iškritusiais 1933 m. Šis meteoritų lietus išgarsino Žemaitkiemio vardą visame pasaulyje. Dėl to herbe ir vaizduojamas meteoritų lietus. Auksinė spalva simbolizuoja turtą, žalia – žemę bei gyvybę, o mėlyna – tikėjimą ir viltį.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2003 m. kraštiečio dailininko architekto Vido Kazimiero Gibavičiaus sukurtą herbą ir vėliavą per Žolinės atlaidus pašventino kunigas Šarūnas Petrauskas. Vėliavos gaminimą parėmė Žemaitkiemio bendruomenės nuolatiniai rėmėjai – bendrovė „Ukmergės versmė“, o ją pasiuvo ir išsiuvinėjo Kauno vienuolės. Tačiau šio herbo nepatvirtino heraldikos komisija. Paaiškinimas buvo paprastas – tokio dydžio miesteliui šis herbas esą per sudėtingas.[1]

2016 m. susirgus herbo autoriui V. K. Gibavičiui, jo kūrimą perėmė dailininkas Nerijus Treinys. Jis išsaugojo tą pačią idėją – vaizduojami krintantys meteoritai. Šis herbas patvirtintas 2017 m. liepos 14 d. LR Prezidentės dekretu Nr. 1K-1040.[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]