Šv. Teresės ekstazė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Šv. Teresės ekstazė
Estasi di Santa Teresa.jpg
Menininkas Berninis
Metai 1652 m.
Meno kryptis Barokas
Tipas marmuras
Matmenys žmogaus dydžio
Miestas (vieta) Roma, Santa Maria della Vittoria bažnyčia
Muziejus
„Šv. Teresės ekstazė“ iš arti

Šv. Teresės ekstazė – italų baroko menininko Džian Lorenco Berninio (1598–1680) skulptūra, esanti Santa Maria della Vittoria bažnyčioje Romoje. Paprastai įvardijama viena iš pačių garsiausių Berninio ir, apskritai, viso Europos baroko meno skulptūrų.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Skulptūrinę grupę 1647 m. užsakė iš Venecijos kilęs kardinolas Federico Cornaro. Berninis tuo metu buvo praradęs popiežiaus malonę po to, kai Berninio suprojektuota varpinė prie Šv. Petro bazilikos pradėjo skilinėti prie pagrindo. Berninio rėmėjas popiežius Urbonas VIII mirė 1644 m. ir sekantis popiežius nurodė nugriauti jau esamą varpinę ir antros pradėtų statybų likučius. Berninio architekto reputacija buvo sukompromituota. Gali būti, kad rimta nesėkmė galėjo prisidėti prie to, kad sekantis Berninio projektas Cornaro koplyčioje Santa Maria della Vittoria (Švč. Marijos Pergalės) bažnyčioje tapo asmeniniu menininko iššūkiu, šįkart jo geriau įvaldytoje meno formoje – skulptūroje, kurioje Berninis buvo nepralenkiamu tarp XVII a. menininkų.

Skulptūrinė grupė buvo aktuali kontrreformacinėje katalikų bažnyčios politikoje. Katalikų bažnyčia siekė pripildyti bažnyčias religingumą skatinančiais kūriniais. Skulptūrinės grupės tema – Šv. Teresės Avilietės vizija. Šv. Teresė Avilietė (1515–1582) buvo kanonizuota 1622 m. Tai buvo viena naujausių tuo metu katalikų bažnyčios šventųjų, kurios žodis tikintiesiems liudijo apie katalikų supratimo apie Dievą pranašumą prieš protestantų tikėjimą. Paties Dievo apsireiškimas Šv. Teresei Avilietei buvo kaip įrodymas, kad pats Dievas palaiko būtent katalikų tikėjimą. Prie Santa Maria della Vittoria buvo įsikūręs Šv. Teresės Avilietės įkvėptų basųjų karmelitų (karmelitų ordino šakos) vienuolynas.

Kardinolas Federico Cornaro buvo labai galingos Venecijos giminės atstovas. 1647 m. jis išsipirko teisę įkurti savo giminės vardo koplyčią Santa Maria della Vittoria bažnyčios vienoje transeptų. Koplyčios sukūrimas jam kainavo 12 089 skudų, iš kurių 2000 buvo sumokėti Berniniui vien už darbą ties skulptūra. Berninis įgyvendino taip pat ir koplyčios architektūrinę kompoziciją taip, tarsi žiūrovui atsivertų Šv. Teresės vizijos erdvės. 1652 m. baigtas projektas tapo didžiule Berninio sėkme. Net skulptorių aštriai kritikavęs Giambattista Passeri pripažino koplyčią „nuostabaus grožio darbu“. Pats Berninis vėliau sakė, kad tai „mažiausiai blogas darbas, kurį esu sukūręs“.[1] „Šv. Teresės ekstazė“ yra ant koplyčios altoriaus, koplyčios šoninėse sienose yra aštuoni Cornaro giminės atstovus vaizduojantys skulptūriniai biustai.

Tema[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Skulptūrinėje „Šv. Teresės ekstazės“ grupėje vaizduojamas epizodas iš Šv. Teresės Avilietės vizijų, kurias ji aprašė savo pačios autobiografijoje. Vizijoje jai pasirodė angelas su strėle rankoje ir ugnimi žėruojančiu strėlės galiuku kirto Šv. Teresei į širdį kiekvienąkart pripildydamas ją Dievo meilės. Šv. Teresė Avilietė rašė: „Skausmas buvo toks stiprus, kad aš kelis kartus suvaitojau. Šio skausmo saldumas buvo toks stiprus, kad kartą jį patyrus niekam nesinorėtų, kad jis sustotų, nes jo siela būtų pripildyta niekuo kitu kaip Dievu“ („Šv. Teresės Avilietės gyvenimas, parašytas jos pačios“, skyrius 29).

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Mormando, Franco. Bernini: His Life and His Rome. University of Chicago Press, 2011. p. 159

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka