Šiaulių spaustuvės
Išvaizda
Šiaulių spaustuvės – spaustuvės, veikusios Šiauliuose.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pirmąją spaustuvę Šiauliuose 1875 m. įkūrė kaunietis F. Leivandas. Šiauliai buvo antrasis miestas Kauno gubernijoje, turėjęs spaustuvę. Leivando spaustuvė veikė iki 1882 m., spausdino kvitus, blankus, etiketes. 1882 m. B. Šapira įkūrė antrąją spaustuvę, kuri turėjo litografavimo stakles. B. Šapiros ir jo sūnaus spaustuvė veikė iki 1911 m. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą mieste dar veikė:
- G. Minskerio spaustuvė – 1895–1915 m., išspausdinusi smulkesnių leidinių ir lietuvių kalba.
- Š. Sendako litografija – 1896–1903 m.
- A. Srogovičiaus spaustuvė – 1906–1915 m.
- G. Pero spaustuvė – 1911–1915 m.
- F. Šabaševičiaus spaustuvė – 1912 m.
- I. Brevdos spaustuvė – 1906–1915 m., be kitų spaudinių, išleido ir kelias lietuviškas brošiūras.
- A. Maizenfuso poligrafinė įmonė – nuo 1905 m. iki 1941 m.
1920–1923 m. Šiauliuose įsikūrė dar keturios spaustuvės:
- 1920 m. įkurta Š. Savičiaus ir B. Šumkausko spaustuvė ir litografija, pavadinta „Grafika“. Spausdino periodinius leidinius: žurnalą „Kultūra“, Šiaulių miesto laikraštį „Mūsų momentas“, kalendorius, brošiūras, sapnininkus.
- 1921 m. B. Fridmanas įkūrė spaustuvę blankams, kontoros knygoms, atvirukams gaminti. 1932 m. įmonė parduota P. Viesulienei, kuri spaustuvę pavadino „Lietpres“.
- 1923 m. Jonas Šliūpas įkūrė spaustuvę „Titnagas“.
- 1932–1935 m. Šiauliuose veikė tautininkų organizacijos spaustuvė „Viltis“. Turėjo rotacinę spausdinimo mašiną, dvi plokščias ir dvi tigelines spaudos mašinas. 1935 m. gruodžio mėn. „Viltis“ perkelta į Kauną. [1]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 488 psl.