Pereiti prie turinio

Šiaudiniškių dvaras

Koordinatės: 54°39′30″š. pl. 22°51′39″r. ilg. / 54.6584°š. pl. 22.8609°r. ilg. / 54.6584; 22.8609
Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

54°39′30″š. pl. 22°51′39″r. ilg. / 54.6584°š. pl. 22.8609°r. ilg. / 54.6584; 22.8609

Vieta Šiaudiniškiai, Liepų g. 14
Savininkas Privatus

Šiaudiniškių dvaras – buvęs dvaras Šiaudiniškių kaimo (Vilkaviškio rajonas) rytiniame pakraštyje, tarp Šiaudiniškių gyvenvietės ir Alvito geležinkelio stotelės. Dvarą supa parkas, yra dviaukštis mūrinis raudonų plytų ūkinis pastatas, iškilęs XIX a. 2-ojoje pusėje. Yra dvaro tvenkiniai.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dvaro ūkinis pastatas

Kai kurie istorikai tvirtina, kad dabartinio Šiaudiniškių dvaro teritorijoje 1380 m. Jogaila pasirašė sutartį su kryžiuočių ordino didžiuoju magistru Vinrichu fon Kniprode, kurioje slapta įsipareigojo nepadėti Trakų kunigaikščiui Kęstučiui, jei jo valdas pultų kryžiuočiai. Lenkų istorikas A. Prochaska Šiaudiniškių kaimą tapatino su Dovydiškėmis. Kai kurie istorijos tyrinėtojai Dovydiškių sutartį vadina tiesiog Šiaudiniškių sutartimi. Viena aišku, Dovydiškių sutartis buvo pasirašyta kažkur Užnemunėje, bet ar Šiaudiniškiuose, ar kur nors kitur, nežinia. Rašytiniuose šaltiniuose galima aptikti užuominų, kad Šiaudiniškiuose lankėsi Ldk Kęstutis.[1]

1784 m. Šiaudiniškių dvaras priklausė Kauno voiskiui Mejerui, dvare veikė vėjo malūnas. XIX a. pradžioje į dvaro sudėtį įėjo ir Karolinovo palivarkas, užėmęs 506 margus žemės, Jonaičių ir Užkuraičių kaimai. Manoma, kad tuomet ir buvo pastatyti vienaaukščiai mūriniai klasicizmo stiliaus rūmai, kurių portiką laikė šešios apvalios kolonos (po tris kiekvienoje pusėje). Kai 1812 m. Napoleono žygio į Rusiją metu čia trumpam apsigyveno Napoleono armijos kavaleristai, mūriniai rūmai jau stovėjo. 1827 m. dvare užfiksuota 15 gyvenamųjų namų su 169 gyventojais. 1860 m. dvarininku buvo Balogas.[2]

Dvaro reikšmė išaugo, kai buvo nutiestas Kauno–Kybartų geležinkelis ir netoli pastatyta Alvito stotis. 1861 m. balandžio 21 d. 18 ūkių valstiečiai, protestuodami, kad negauna žemės, neatėjo į darbą ir jame nepasirodė 15 dienų. 1878 m. kaime ir dvare stovėjo 15 namų, kuriuose gyveno 108 vyrai ir 122 moterys. 1889 m. dvare gyveno 181 gyventojai: 163 lietuviai, 15 vokiečių ir 3 lenkai). XIX a. pabaigoje užėmė 1317 margų (iš jų – pusę užėmė pievos) plotą. Dvaro teritorijoje stovėjo 12 mūrinių ir 14 medinių namų.

Suvalkų gubernijos atmintinėje knygelėje minima, kad 1901 m. dvare būta vieno „kiemo”, kuriame gyventa 310 žmonių. Dvarininke buvo Vanda Romockaja, Julijano duktė. 1913 m. „Suvalkų gubernijos atmintinėje knygelėje” teigiama, kad Šiaudiniškių dvarininku buvo Joachimas Galera, Adomo sūnus, užėmęs aukštas vadovaujančias pareigas ir Suvalkų žemės ūkio draugijoje.

1914 m. rugsėjį vokiečiai padegė dvarą. Iki išparceliuojant žemę dvaras su Karalinavos palivarku turėjo 780 ha žemės. XX a. tarpukariu paskutiniuoju dvarininku buvo Isakas Aprilius, kuris vertėsi ir sūrių gamyba – tam buvo skirti didžiuliai arkiniai rūsiai, įrengti po visu pastatu. Į pastatą atvedė vandentiekį (rūsyje išliko ir šulinys). Pietinėje pastato dalyje veikė ir mokykla. Tarpukariu dvare buvo rengiami kursai gyvulių šėrikams ir melžėjoms ruošti. Pirmajame dvaro aukšte veikė pradžios mokykla.

Užėję sovietai nacionalizavo dvarą ir I. Aprilius išsikėlė į Alvitą, kur dirbo vaistininku. 1941 m. birželio 18 d. Aprilių ištrėmė į Altajaus kraštą. 1932 m. dvarininko šeimoje Vilkaviškyje (šeimininkas turėjo namą ir Vilkaviškyje) gimė pasaulinio garso dailininkas Aharonas Aprilis, kuris spėjo išgarsėti Sovietų Sąjungoje, o 1972 m. pasitraukė į Izraelį.[3]

Sovietmečiu dvaras paverstas kontora. Rūmus gerokai pakeitė 1969 m. prasidėjęs remontas – ši data įamžinta rūmų frontone.[4] Darbai truko 11 metų. Tarp kolonų įterpti didžiuliai langai, išmarginti įvairių spalvų stiklo mozaikomis. 2008 m. pastatą įsigijo vietinis gyventojas.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Kelionė po Sūduvos dvarus. Šiaudiniškiai. 2019-11-07, Punskas.pl (tikrinta 2024-06-22).
  2. Šiaudiniškių dvaras. Sodybunuoma.lt (tikrinta 2024-06-22).
  3. Kristina Žalnierukynaitė. Šiaudiniškių kaimo dvaro istorijoje – ir garsaus dailininko pėdsakai. 2016-08-17, Santaka.info (tikrinta 2024-06-22).
  4. Šiaudiniškių dvaras. 2019-08-08, Suduvosgidas.lt (tikrinta 2024-06-22).

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.