Šeštokų dvaras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Šeštokų dvaras
Vieta Šeštokų kaimas
Bajorų giminės Bereckai,
Osipavičienė,
Mečislovas ir Elena Kolačauskaitė - Beldauskai,
Kazimiera ir Vanda Beldauskaitės

Šeštokų dvaras buvo dabartiniame Šeštokų kaime. Pats dvaro pastatas stovėjo šalia Lazdijų vieškelio, greta kaimo. Šiandien čia - pušynėlis, auga daug alyvų krūmų, sena liepa. Parke galima surasti ir buvusio dvaro pamatų liekanų (dvaras sudegęs).

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Istorikas kun. J. Reitelaitis Lietuvos metrikos 76 knygos 221 puslapyje buvo suradęs įrašą, jog Šeštokų įkūrėju buvęs Andriejus Sasinas. Jis iš karaliaus Žygimanto Augusto gavo leidimą Šeštokynės skynime (v Šostakovskom Ostrove), Nemunaičio girininkijoje, prie Kirsnos upės, iškirsti mišką ir įkurti gyvenvietę, kuri jiems ir jų ainiams priklausysianti iki tol, kol jie būsią gyvi. Tačiau A. Sasinas naujojoje sodyboje neilgai gyveno. Jam mirus jo žmona ištekėjo už Jono Kryžanausko, tačiau neilgai trukus mirė ir ji, nepalikusi įpėdinių, antrajam vyrui neišrūpinusi teisės gyventi Šeštokinės skynime.

Pats J. Kryžanauskas nesitikėjo, kad kas nors galįs jį iškeldinti – toliau kirto medžius ir plėtė gyvenvietę. Vis dėlto jis buvo įskųstas karaliui Žygimantui III. Karalius 1592 m. gegužės 4 d. Šeštokinės skynimą valdyti iki gyvos galvos pavedė Pinsko vėliavininkui Konstantinui Fediušai.

Šitaip Sasino, Kryžanausko, Fediušo Šeštokinės sala greičiausiai tapo dvaru (karalių dovanotos žemės savo patikėtiniams užimdavo po 40 valakų, kuriuose šie ir kurdavo kaimus). Ši gyvenvietė buvo vadinama sala greičiausiai dėl to, kad buvo apsupta 3 vandens telkinių: Kirsnos upės, Kiaulyčios upelio ir Naujienos ežero.

Dvaro savininkai buvo Bereckai, vėliau Osipavičienė, Mečislovas ir Elena Kolačauskaitė - Beldauskai, ir pagaliau, seserys Kazimiera ir Vanda Beldauskaitės. Pastarosios padovanojo bažnyčiai 8 margus žemės ir namą su ūkiniais pastatais. Dvarininkaitės rėmė ir bažnyčios statybą, kuri 1924 m. buvo užbaigta.

1940 m. balandžio 29 d. Kazimiera Beldauskaitė mirė, kaip Šeštokų parapijos Mirimų metrikos knygoje nr. 7 įrašyta, nuo prigimto silpnumo. 1945 m. rugsėjo 8 d. dėl senatvės, 76 metų amžiaus mirė ir Vanda Beldauskaitė, abi palaidotos viena šalia kitos Šeštokų kapinėse.