Šešėlyje auginta kava
Šešėlyje auginta kava – kava, gaunama iš kavamedžių, kurie auga kitų medžių apsuptyje, dengiami jų lajos. Tai senasis kavos auginimo būdas, kuris daugelyje šalių sunyko išvedus derlingesnes kavamedžių veislės, galinčias augti atviroje saulėje didelėse monokultūrinėse platancijose.
Laukai, kuriuose auginama šešėlyje brestanti kava, panašūs į mišką. Kavamedžiai yra sodinami jau tarp anksčiau augusių įvairių rūšių medžių, krūmų, žolių, arba visi augalai sodinami kartu. Siekiant intensyvesnės gamybos, kavamedžiai ir šešėlį metantys medžiai sodinami tvarkingomis eilėmis.
Šešėlyje auginama kava sulaukia dėmesio dėl mažesnio neigiamo poveikio aplinkai, nes jos gavyba nereikalauja plynai iškirsti miškų, išlaiko didesnę vietovės biologinę įvairovę, išsaugo dirvos struktūrą, reikalauja (jeigu kava ne ekologiška) mažesnio pesticidų, trąšų naudojimo. Nepaisant to, norint tokiu būdų auginti kavą vis tiek reikia mišką retinti, jame, lyginant su žmogaus veiklos nepaliestu miškų, gerokai sumažėja augalų ir gyvūnų rūšių skaičius.[1] Kadangi šešėlyje augantys kavamedžiai reikalauja daugiau rankų darbo ir duoda mažesnį derlių nei augantys saulėje, tokia kava paprastai yra brangesnė.
Tai, kad kava buvo auginta šešėlyje, galima suprasti iš ant pakuotės esančių užrašų. Vienintelis specialus tokios kavos sertifikatas yra organizacijos Smithsonian Migratory Bird Center administruojama „Bird-Friendly“ programa.[2]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Jason W. Clay. World Agriculture and the Environment: A Commodity-By-Commodity Guide to Impacts and Practices. Island Press, 2004, p. 82-85
- ↑ Quick guide to coffee certifications, Coffee & Conservation