Šautuvo ir tarno paradoksas
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Šautuvo ir tarno paradoksas – Davido Humo suformuluotas paradoksas, reiškiantis, kad chronologinis įvykių sutapimas nebūtinai reiškia tiesioginį jų priežastingumą. Žmogus yra linkęs ieškoti įvykių priežasčių naudodamasis taisykle post hoc ergo propter hoc (po to, reiškia, dėl to). Tačiau net patikrinta įvykių koreliacija, kurios negalima laikyti atsitiktinumu, dar nebūtinai reiškia, kad vienas įvykis yra kito priežastis.
Pavyzdys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Paspaudus šautuvo nuleistuką pasigirsta garsas, matomas blyksnis - pagal tai daroma išvada, kad nuleistuko paspaudimas sukėlė šūvį. Tačiau gali būti taip, kad, pvz., tarnas išėmė dėtuvę, atsistojo už nugaros ir iššovė tuo momentu, kai buvo nuspaustas nuleistukas.