Šalva Amonašvilis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Šalva Amonašvilis

Šalva Amonašvilis (g. 1931 m. Tbilisyje, Gruzija) – mokslininkas, pedagogas ir psichologas, išgarsėjęs kaip humanistinės pedagogikos kūrėjas ir puoselėtojas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Š. Amonašvilis baigė Tbilisio universiteto Orientalistikos fakulteto Irano kalbos ir kultūros specialybės studijas.

Pasaulėžiūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šalva Amonašvilis teigia, kad šiandien mūsų dvasiniam atgimimui liko vienintelis būdas – vieningai, atverta širdimi, atsigręžti į savo vaikus ir jų mokytojus, nes vien tik jie yra pajėgūs pakeisti pasaulį, pakeisti būsimų kartų vertybių sistemą. Tūkstantmečių patyrimas rodo, kad to negali padaryti nei valdžia, nei politika, nei ekonomika. Tai padaryti gali tik mokytojai, jei mes juos suprasime, palaikysime ir padėsime pamatyti jiems savyje ir vaikuose Kūrėjo paveikslą. Ypatinga yra mokytojų misija: jie žadina būsimų tėvų, mokslininkų, garsenybių, valdininkų, politikų, prezidentų dvasinių vertybių sampratą. Bet jeigu lemiamu metu į klases neateis dvasingi mokytojai, kuo taps mūsų vaikai ir kuo jie pavers Žemę?

Akademinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šalva Amonašvilis – Rusijos Švietimo akademijos akademikas, psichologijos mokslų daktaras, profesorius, Jis yra Maskvos miesto Pedagoginio universiteto humaniškosios pedagogikos laboratorijos ir Š. Amonašvilio leidybos namų vadovas, Maskvos 1715-osios ir Sankt Peterburgo 38-osios eksperimentinių mokyklų mokslinis vadovas.

1960–1970 m. buvo masinio pedagoginio eksperimento Gruzijos mokyklose vadovas. Eksperimentas sulaukė gausių atsiliepimų iš viso pasaulio. Tuomet ir gimė nauja mokslinė pedagogikos kryptis, kurią šiandien vadiname „individualus humanistinis vaikų ugdymas“.

Bibliografika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žymiausi darbai:

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka

Šalva Amonašvilis. Meilė kaip pedagoginė kategorija